|
|
|
Trūkt už vadžių, vėl iš pradžių
Kretingos rajono savivaldybės tarybos kadencija dar neįpusėjo, bet ryškėja įdomi tendencija, kad pagal daugumos mažumos principą sudaryta Etikos komisija yra naudojama tarsi instrumentas, skirtas paerzinti valdžios kritikus. Sakoma, kieno pinigai – tas ir muziką užsako. Šį posakį galima perfrazuoti ir pritaikyti Etikos komisijai. Tiesa, akmenėlis čia turėtų kristi ir į Seimo daržą, nes savivaldybių Etikos komisijos sudaromos laikantis proporcinio savivaldybės tarybos daugumos ir mažumos atstovavimo principo. Ankstesnėse įstatymo redakcijose buvo nuostata, kad į komisijos sudėtį buvo galima įtraukti rajono gyventojus. Ši nuostata įnešdavo kitokio, šalto proto požiūrio į komisijos darbą, nes ne visi komisijos nariai būdavo politiškai angažuoti. Pasikeitus tvarkai, susidarė galimybė komisijai tapti įrankiu. Įrankiu, kuris skirtas bandyti pamokyti neklaužadas valdžios kritikus. Reikėtų suprasti, kad Etikos komisija savo veiklą pradeda gavusi prašymą ištirti tam tikro politiko veiklą. Aktyviausia šios kadencijos Taryboje yra kolegė iš valdančiosios daugumos. Toks Etikos cerberis, tik nepagaląstais dantimis. Dantukai įkąsti pajėgūs tik tada, kai sprendimo galia yra kolegų iš frakcijos rankose. Vieną kolegės bandymą įkąsti jau nugesino Vyriausioji tarnybinės etikos komisija (VTEK). Man apskundus mūsų rajono Etikos komisijos sprendimą, sostinėje susirinkusi komisija nusprendė, kad mūsieji gudručiai taip norėjo nubausti rajono Tarybos stalo draugą, kad net padarė procedūrinių pažeidimų ir rajono vietinės komisijos sprendimą panaikino. Senovės Graikijos dramaturgas Euripidas teigė, kad pikta pradžia baigiasi piktu galu. Taip ir nutiko šiuo atveju, nes cerberio pyktis baigsis nuostoliais rajono biudžete – teks atlyginti patirtas išlaidas už teisines paslaugas.
Protingas mokosi iš savų, išmintingas iš svetimų klaidų. Na bent jau liaudies išmintis tą byloja. Cerberio dantims pasirodžius nepakankamai aštriems, į kovą buvo mesta valdžios kovų menų daugiau ragavusi kolegė, kuri kaip kokia chimera, nutaikiusi progą, pagavo politiką, kuris verčia Kretingos rajono savivaldybės administracijos darbuotojus dirbti. Visuomenėje gajus stereotipas, kad dirbantis valdininkas yra utopija, tad ir realybėje, ko gero, nevalia jų raginti dirbti. Buvo bandoma dirbtinai išpūsti skandalą, net į Valstybinę darbo inspekciją kreiptasi. Tiesa, toji neužsiima politikavimu ir į prašymą papurtyti Petreikį už atlapų dėmesio nekreipė. Kas dar galėtų imtis šio sunkaus darbo? Žinoma, kad Etikos komisija. Nors ir Savivaldybės administracija, paprašyta to baisaus niekdario mobingo eksperto, konstatavo, jog specialistei nurodyta, kad, vykdant darbo pareigas, bendraujant su politikais ar kitais visuomenės atstovais, laiku ir aiškiai išdėstytų savo kompetencijos ribas, nevengtų atvirumo ir sąžiningo bendravimo, tačiau chimerai tai nė motais. Antrą kartą buvo lipama ant to paties grėblio ir vėl politiniams sprendimams priimti pasitelkta Etikos komisija. Tiesa, šį kartą prašymas ištirti mano elgesį išties buvo originalus – buvau kaltinamas pažeidęs net septynis iš devynių Valstybės politikų elgesio kodekso principų. Linksmiausia, kad buvau kaltinamas pažeidęs teisingumo principą, kuris apibrėžiamas taip – vienodai tarnauja visiems žmonėms, nepaisydamas jų tautybės, rasės, lyties, kalbos, kilmės, socialinės padėties, išsilavinimo, religinių įsitikinimų, politinių pažiūrų, amžiaus ar kitų skirtumų. Cerberio kolega patingėjo konkretizuoti, ką aš šiame punkte pažeidžiau, tad galima spėlioti, kad galbūt rasinę lygybę ar religinius įsitikimus? Kuo toliau į mišką, tuo daugiau medžių, taip ir čia – skundžiama, kad tik skųsti, nepaisant skundo ir išminties draugystės proporcijų. Etikos komisijos sprendimas buvo toks, kokio ir tikėjausi – kaltas. Tik nenurodyta, kad niekdarį reikėtų viešai ketvirčiuoti ketinamoje granitu iškloti Rotušės aikštėje, griaudint gausiems Tarybos narių iš valdančiosios daugumos aplodismentams. Rimtai kalbėti apie šį farsą sudėtinga, bet faktas, kad komisija konstatavo, jog pažeidžiau pavyzdingumo principą. Juk nenuleisi perniek vicemerės triūso, rašant prašymą ištirti opozicijoje esančio Tarybos nario elgesį. Gali likti nesuprastas siauroje pačio pačiausio aplinkoje, kuri priima visus sprendimus. Kadencijos pradžioje, dar nespėjus apšilti kojų, manyje netrūko naivumo. Maniau, kad sprendimus kolegos priima savo galva, yra laisvi ir apdovanoti kritiniu mąstymu. Dabar mano požiūris pasikeitė. Susimąstau – o kam renkamasi į Etikos komisijos posėdžius, kai rezultatas aiškus? Kam ta imitacija? Galbūt kam nors tas procesas teikia malonumą. Tiesa, tie smėlio dėžės žaidimai yra žalingi mūsų rajono biudžetui. Net neabejoju, kad VTEK vėl panaikins mūsų vietinės komisijos sprendimą ir galiausiai Savivaldybės biudžete reikės surasti pinigų kompensuoti vėl patirtas teisines išlaidas. Bet kai pinigai valdiški, tai kolegoms galvos neskauda – galima nuolat lipti ant to paties grėblio ir gauti net ne vieną, o kelis guzus kakton. Jeigu situacija būtų priešinga ir už priimtus sprendimus, kuriuos panaikina kitos institucijos, reikėtų atlyginti savomis lėšomis, neabejoju, kad tas šviesius protus temdantis pyktis būtų nustumtas paraštėn. „Čekiukų skandalas“ turėjo atlikti švietėjišką misiją ir parodyti, kad su rajono biudžeto pinigais reikėtų elgtis atsakingiau, o kelionės į Pelucmurgių kaimą turėtų būti tabu. Abi situacijos parodo, kad Savivaldybės biudžeto pinigų švaistymo pamokų kolegos dar neišmoko. Ei, cerberiai, chimeros, amfisbaenos, sirenos ir kitos būtybės, tūnančios tamsiuose politikos užkampiuose, pabandykite mane apskųsti dar ir Romos popiežiui, Konstantinopolio patriarchui ar kam tik jūsų vaizduotė leidžia. Galiausiai vis tiek liksite prie įskilusios geldos, nes tiesa visada triumfuoja. O beprasmėms kovoms metami žmogiškieji resursai ir švaistomi biudžeto pinigai. Tegul tampa pamoka rajono gyventojams, kad prie urnų reikia rinktis atsakingai, nes niekada nežinai, kokia chimera atsisės pačio pačiausio dešinėje, tapusi politinio pasitikėjimo tarnautoja.
Giedrius PETREIKIS
Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos frakcijos vadovas
|
|