|
|
|
Palangos žydų bendruomenė aktyviai pristato savojo miesto žydiškojo gyvenimo istorijas: dalijasi pasakojimais, naujai atrastomis detalėmis ir faktais, kurie slypi kraštotyros darbuose bei senųjų archyvinių dokumentų puslapiuose. Palangos žydų bendruomenės pirmininkas Vilius Gutmanas sakė: „Mūsų iniciatyva sulaukia dėmesio ir iš užsienio – gauname laiškų ar žinučių iš Izraelio, kitų šalių. Rašo žmonės, dažnai kilę iš Palangos žydų (litvakų), ieškantys informacijos apie savo giminaičius, kadaise gyvenusius šiame mieste. Tai ypač džiugina, nes rodo, kad mūsų bendruomenės ir viso miesto istorija yra įdomi ne tik vietiniams gyventojams, bet ir užsieniečiams. Jų pasakojimai ir prisiminimai praturtina mūsų rengiamas istorijas, padeda išsaugoti ir perduoti žydiškąjį Palangos paveldą.“ Palangoje gausu gatvių dedikuotų garsioms iš šio miesto kilusioms ar Lietuvai nusipelniusioms asmenybėms bei svarbiems istoriniams objektams, įvykiams atminti. Viena jų – kukli, bet Palangos žydų bendruomenei itin svarbi, religinius ir kultūrinius objektus menanti, Sinagogos gatvė. Šis vardas, buvusių Palangos Didžiosios ir Mažosios sinagogų vietai atminti suteiktas 1976 metais. Dabar į šią siaurą kuklią gatvelę patenkama tik iš Jūratės gatvės. Apie ją pasakoja ant Sinagogos g. 1/Jūratės g. 44 namo pakabinta gatvės pavadinimo lentelė bei 2023 m. sausio 27-ąją, minint Tarptautinę Holokausto aukų atminimo dieną, atidengta lenta, kuri žymi Palangos žydų sinagogų vietą. Nors Palangos miestas turi Sinagogos gatvę, tačiau sinagogos joje nėra – ji neišliko. Palangos didžioji sinagoga nugriauta sovietmečiu, apie 1970-1971 m. Beje, sinagogų šioje gatvėje buvo ne viena. Nors Palangos žydų bendruomenės istorija prasideda nuo XV a., tačiau paskutinės sinagogos, apie kurias žinoma, – Didžioji sinagoga, pastatyta 1880 m. ir Mažoji sinagoga, pastatyta 1900 m. Savo laiku sinagogos buvo vienos puošniausių visoje Lietuvoje, o gal net ir Baltijos regione. Žydų tradicijoje sinagoga yra ne tik maldos namai, bet ir Švento Rašto studijų bei bendruomenės susirinkimo, susitikimų vieta. Sinagogoje buvo bendraujama, dalijimąsi naujienomis, godojama dėl nesėkmių, džiaugiamasi mažomis ir didelėmis sėkmėmis. Vasaros sezono metu Palangos sinagoga tapdavo tikra traukos vieta – čia mėgdavo tuoktis žydai, atvykę iš įvairių Lietuvos miestų ir miestelių. Atvykdavo ir iš užsienio šalių – Latvijos, Rusijos, Vokietijos, Didžiosios Britanijos ar net Prancūzijos miestų. Nėra tiksliai žinoma, kada Palangoje atsirado Sinagogos gatvė. Tačiau1816 metų Palangos inventoriuje nurodyta, kad kahalui (Palangos žydų bendruomenei) priklauso mokykla su gatve iki jos, sinagoga, pirtis ir giraitėje ant kalno įkurtos kapinės. 1817 m. Palangoje buvo 688 gyventojai, daugiau nei pusė (439) buvo žydai, jie sudarė 64 % visų gyventojų. 1850 m. Palangoje surašyti 729 žydai. 1863 m. įkurta žydų prekybininkų gildija. 1897 m. Palangoje buvo 2149 gyventojai, iš jų – 925 žydai, šie sudarė 43 % visų gyventojų. XIX a. pabaigos Palangos miesto plane lenkų kalba jau yra įrašyta Sinagogos gatvės. Tada ji buvo ganėtinai ilga, ėjusi nuo dabartinės Kretingos gatvės, į šiaurę iki Jūratės gatvės, vėliau jos ilgis keitėsi. Sinagogos gatvė egzistavo iki 1938 m. – iki didžiojo Palangos gaisro, po gaisro planuojant miestą, Sinagogos gatvė buvo panaikinta. Iki didžiojo gaisro Sinagogos gatvė buvo palangiškių žydų gyvenimo „širdis“ ir svarbi religinė, kultūrinė vieta. Kvartale apie šią gatvę buvo svarbiausi žydų bendruomenės objektai: sinagogos, maldos namai, šalia ritualinė pirtis (mikva) ir kiti objektai. Didžioji dalis gyvenusių palangiškių buvo žydų šeimos. Paviešinome jų sąrašą Palangos žydų bendruomenės „Facebook“ puslapyje, ir su bendruomene jau susisiekė kai kurių jų palikuonys iš Izraelio, kurie pasidžiaugė atgyjančia žydiškosios Palangos istorija.
Mindaugas SURBLYS
Palangos žydų bendruomenė
|
|