Justė STONKUTĖ Kretingos rajono savivaldybės tarybos narė

Regis, nesibaigiantys kriziniai laikotarpiai Švietimo, mokslo ir sporto ministerijoje bei lyderystės stoka asmenims, kurie paskiriami eiti ministro pareigas, krizes sukelia ir švietimo įstaigose. Pastaruoju metu Lietuvoje vis garsiau ir aktyviau kalbama apie švietimo įstaigų tinklo pertvarką, kadangi esminiai pokyčiai pradeda įsigalioti jau nuo šių metų rugsėjo mėnesio. 

Didžiausią skausmą mūsų rajonui gali sukelti mokyklų tinklo kūrimo taisyklių nuostatos, susijusios su III gimnazijos (vienuoliktomis) klasėmis. Kadangi vadovaujantis Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtintomis taisyklėmis, jeigu 2024 m. rugsėjo 1 d. III gimnazijos klasėje nebus surinktas 21 mokinys, gimnazijoje ji visai nebus formuojama. Anot Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos, tokiu atveju savivaldybėms yra siūloma organizuoti mokinių pavėžėjimą į kitas rajono gimnazijas, už kurias galimai turėtų susimokėti pati savivaldybė. Taip pat galima priimti ir kitus sprendimus, kaip pavyzdžiui, steigti jungtinę gimnaziją, kas iš esmės reikštų gimnazijos statuso pakeitimą.

Kaip buvo matyti iš Salantų gimnazijoje surengto susitikimo, kurį organizavo šios gimnazijos tėvų bendruomenė, atvykusių Žemaitijos regiono merų bei gimnazijų bendruomenių atstovų reakcijų, šis sprendimas skausmą kelia ir kitiems rajonams. Tačiau valdantieji Seimo, Vyriausybės atstovai, regis, šią regiono keliamą problemą išklauso, bet neįsiklauso. 

Valdančiosios daugumos atstovai laikosi tvirtos pozicijos, kad pertvarka iš esmės siekiama užtikrinti aukštesnę ugdymo kokybę, nes taip galima pasiekti efektyvesnį piniginių išteklių paskirstymą ir geresnes ugdymo sąlygas. Tačiau toks požiūris ignoruoja regionų poreikius ir specifiką, o tai gali turėti ilgalaikių neigiamų pasekmių bei suformuoti požiūrį, jog pinigai yra svarbiau negu jaunimo ateitis. 

Politikams, reziduojantiems sostinėje, tikėtina, kad sunku suvokti regionuose vykstantį gyvenimą. Mano supratimu, siūlyti jaunuoliams suaugusio žmogaus gyvenimo ritmą, t. y. kai kelyje į ugdymo įstaigą ir atgal namo tektų praleisti keletą paros valandų, nėra protingas siūlymas. Akivaizdu, jog tokios kelionės itin vargina ir, nors jomis ir užtikrinama vaiko teisė į ugdymą, tačiau tuo pačiu pažeidžiama vaiko teisė į poilsį, saviraiškos laisvę ir laisvalaikį. Vaikams reikėtų keltis dar nakties metu, kad spėtų susiruošti ir išvykti į ugdymo įstaigą bei grįžti vėlyvą popietę, taip apribojant savo galimybes dalyvauti būreliuose ar skirti laiko ir savo pomėgiams, ypatingai tai išryškėja kai prasideda žiemos sezonas ir sulaukiama gausaus kritulių kiekio.

Neracionalus siūlymas steigti ir jungtinę gimnaziją, taip iš esmės keičiant gimnazijos statusą, kadangi, kaip teisingai buvo pastebėta tėvų atstovų susitikimo Salantų gimnazijos metu, be gimnazijos statuso ir tam tikrų pavadinimų pakeitimo, daugiau jokių esminių pokyčių ir neįvyktų. Galiausiai su logika prasilenkia ir valdančiųjų siekis neva tai siekti geresnių ugdymo sąlygų, kadangi konkrečiai analizuojant Salantų gimnazijos atvejį, gimnazija ne kartą garsino Kretingos rajono vardą, būdama įtraukta į geriausių šalies mokyklų sąrašus dėl savo suteikiamos ugdymo kokybės. 

Akivaizdu, jog pokytis gali įvykti net tada, kol yra nors vienas žmogus, kuriam rūpi, o šiandien žmonių, kuriems rūpi, yra daug. Todėl norisi tikėti, kad Kretingos rajone užgimusi rezoliucija, kurią inicijavo Kretingos rajono savivaldybės meras, Švietimo skyrius bei Salantų gimnazijos bendruomenė ir visi kiti, tiek aktyviais veiksmais, tiek palaikymu prisidėję prie jos, skirta Seimui, Vyriausybei ir Lietuvos Respublikos Prezidentui, padės įsiklausyti į regionų poziciją, ir mūsų vaikai nebus pasmerkti. Kadangi siekiant pokyčių švietimo srityje, visada reikalinga siekti subalansuoto sprendimo, kuris ne tik skatintų ugdymo kokybę, bet ir užtikrintų lygias galimybes visiems jaunuoliams į kokybišką ugdymą, nepriklausomai nuo jų gyvenamosios vietos.   

• Rašyti komentarą (24)