Tokia krūva statybų laužo po nakties atsirado Minijos ichtiologiniame draustinyje.

Vasara, šiluma – žmonės praleisti laiko plūsta į gamtą, prie vandens telkinių. Lankytinose vietose daugėjant poilsiautojų, daugėja ir jų paliekamų šiukšlių, o seniūnijoms kyla iššūkių, kaip su jomis tvarkytis.

Kas paukščiams rojus, aplinkai – skriauda

Darbėnų seniūnas Alvydas Poškys išvardino atostogautojų gausiai lankomas vietas šios seniūnijos teritorijoje – tai ir miestelio Vytauto Didžiojo parkas, ir Lazdininkų ežero pakrantė, ir Senosios Įpilties stovyklavietė – problemų dėl tvarkos ten nėra, tačiau kuris laikas tikru galvos skausmu tapo Kašučių ežero prieigos.

„Prasidėjus maudymosi sezonui, po savaitgalio čia randam labai daug šiukšlių. Blogiausia, kad pilnus maišus atliekų poilsiautojai palieka šalia ten esančio konteinerio – ieškodami maisto likučių, laukiniai žvėrys, paukščiai išnaršo, o tada popieriai, lengvas plastikas skraido po visą teritoriją, teršia“, – pasakojo A. Poškys.

Anot Klaipėdos regiono atliekų tvarkymo centro (KRATC) atstovo Arūno Liubinavičiaus, jeigu žmonės būtų supratingi, iš naujo dviračio išradinėti nereikėtų – daugelis Europos šalių seniai įgyvendina iniciatyvą „ką į gamtą atsinešei, tą ir išsinešk“. Važiuojant per Skandinaviją, kas keli kilometrai prie vandens telkinių matosi po automobilių stovėjimo aikštelę su staliukais ir suoleliais prisėsti, pailsėti, užkąsti. Ir jokių ten šiukšliadėžių nėra!

Tiesa, šiomis dienomis ir Kašučių ežero pakrantės tvarkingos, o plačioje teritorijoje daug turistinių palapinių ir jaunatviško klegesio, mat čia apsistoję per dvidešimt 9–17 metų moksleivių – ekstremaliais užsiėmimais garsėjančios karinės stovyklos jaunųjų žvalgų.

„Prižiūrim tvarką. Būsim čia iki sekmadienio. Šeštadienį Darbėnų miestelyje kartu su vietos bendruomene dar turėsim progą sugiedoti ir Tautišką giesmę“, – gerai nusiteikęs buvo šeštus metus vasaromis ne po vieną stovyklos pamainą šioje vietoje organizuojantis uostamiestyje mokytoju dirbantis darbėniškis Eugenijus Malyševas. Pedagogas taip pat pastebėjo, kad būtent po savaitgalio, kai prie ežero gausiau pramogaujančiųjų, vienintelis poilsiavietėje esantis šiukšlių konteineris persipildo, o tada atostogautojai maišus su atliekomis ir pameta šalia.

A. Poškio teigimu, kretingiškiai komunalininkai šio konteinerio išvežti atvyksta reguliariai pagal grafiką, ir nepaspartinsi. Pastatyti dar vieną, papildomą, būtų prabanga, nemažai kainuotų, o tarnautų tik porą mėnesių per sezoną. „Užtat ir sukamės, kaip galime, prašome gyventojų sąmoningumo, o ir mūsų seniūnijos darbuotojai kas savaitę nuvažiuoja, pasižiūri, jeigu mato, kad atliekos netelpa, dalį surenka ir pargabena į miestelyje esantį konteinerį“, – pasakojo A. Poškys.

Prie Kašučių ežero šiomis dienomis stovyklauja jaunieji žvalgai.

Populiarėja šiukšlinės su stogeliais

KRATC atstovas A. Liubinavičius užsiminė, jog Klaipėdos miestas eina pažangos keliu – gatvėse nusprendė atsisakyti atvirų šiukšlinių, kad saldainių, ledų popieriukų arba pakuočių ant vejų bei šaligatvių neišnešiotų vėjas ir paukščiai.

Kretingos miesto seniūnės pavaduotoja Alma Patamsienė patikino, jog ir Kretingoje šiukšlinės su stogeliais nebe naujiena. Jos – metalinės ir nepigios, kaina gali svyruoti iki 300 eurų be PVM, todėl kasmet įsigyjama po kelias – 2022-aisiais nupirktos 7-ios, pernai – 5-ios. Rotušės aikštėje, Vilniaus gatvėje, derinant prie rekonstrukcijos projekto, šiukšlių dėžių su stogeliais jau galima suskaičiuoti apie 30. Stogeliai nuo vėjų apsaugo, bet nuo varnų – ne visada. Kartą seniūnės pavaduotoja mačiusi, kaip kebabo pakuotę gudrus paukštis bandęs išsitraukti ir pro šiukšlinės šoną.

Kitose miesto vietose, pavyzdžiui, Vytauto, Tiekėjų gatvėse šiukšliadėžės – atviros, jos betoninės su trupučiu medžio, parkuose nemažai yra ir senų medinių. Visos reguliariai ištuštinamos – priskirtuose plotuose tvarką nuolat prižiūri bendrovės „Kretingos komunalininkas“ valytojos. „Kretingą aplanko išties daug turistų, bet kad šiukšlintų, negalime skųstis. Kur kas daugiau problemų kelia vietiniai, kurie tyliai atveža ir į konteinerius suverčia statybų laužą, senus klozetus“, – sakė A. Patamsienė.

Įsirengs ir vaizdo kamerą

Bet statybų laužas konteineriuose – ne tik miesto problema. Ją kėlė ir Žalgirio seniūno pavaduotojas Ričardas Kašėta, ir Vydmantų seniūnas Rimvydas Šakinis. Vydmantiškis atviravo ties Liepynės kelio posūkiu dar šiemet planuojantis įrengti vaizdo kamerą.

„Gyvenvietėje turim vietinių žmonių ir svečių pamėgtas erdves – maudyklą, vaikų žaidimo aikštelę, „skeitparką“, bendruomenės iniciatyva yra pastatyta suolelių, prie jų – šiukšlių dėžės. Kiekvieną pirmadienį iš pat ryto seniūnijos aplinkos tvarkytojas su ūkvedžiu apvažiuoja teritorijas, šiukšlines išvalo – norime ir stengiamės gyventi tvarkingai. Tačiau su statybų atliekomis aiškiai matomoje vietoje ties Liepyne vargstame“, – sakė R. Šakinis.

Kašučių ežero prieigose pastatytas vienas šiukšlių konteineris.

Žalgirio seniūno pavaduotoją Ričardą Kašėtą šokiravo pačiame Minijos ichtiologiniame draustinyje praėjusį sekmadienį po nakties išversta lengvojo automobilio priekaba plytelių, gipso kartono plokščių ir kitų remonto atliekų. „Bandėme atsekti, kas taip galėjo pasielgti, tačiau nepavyko. Patys atvažiavę tas atliekas turėjome surinkti, išrūšiuoti, išvežti“, – pasakojo jis.

Daug metų Kretingos gamtos apsaugos agentūros vedėju dirbęs seniūno pavaduotojas neatsitiktinai perfrazavo aplinkosaugininkų nuostatą „ką atsinešei į gamtą, tą ir išsinešk“: esą gaila, bet Lietuvoje vis dar gyvuoja principas „ką atsinešu, tą ir palieku“. Pavyzdžiui, prie Minijos Raguviškiuose laiką leidžiantiems poilsiautojams įrengtos trys pavėsinės, šiukšlėms sudėti pakabinami maišai. Pastebėjus, kad piknikaujančiųjų atvyko, tie maišai kartais ir ne po vieną sykį per dieną pakeičiami tuščiais, kad aplink būtų švaru.

„Bet vis tiek paskui pamatom į laužavietes sumestus vienkartinius grilius su grotomis, nors visi puikiai žino, kad nei metalo detalės, nei folija nedegs, kad kažkas kitas turės ateiti, išrinkti, sutvarkyti“, – apgailestavo R. Kašėta.

• Rašyti komentarą (0)