Pajūrio naujienos
Help
2024 Liepa
Pi18152229
An29162330
Tr310172431
Ke4111825
Pe5121926
Še6132027
Se7142128
Komentarų topas
 
Sumaitota miško paklotė – dažnas vaizdas miškų kirtavietėse.

Valstybės įmonė Valstybinių miškų urėdija (VMU) pertvarkoma į akcinę bendrovę. Šis teisinio statuso keitimas numatytas šiemet gruodžio 31 dieną. Pasak Valstybinių miškų urėdijos generalinio direktoriaus Valdo Kaubrės, tai – nuoseklaus valstybės valdomų įmonių pertvarkymo proceso dalis. Pakeitus teisinį statusą, miškai išliks valstybės nuosavybė. Vis dėlto ir miškininkų, ir visuomenės nerimas nėra atsitiktinis – kokia ateitis po dar vienos reformos laukia Lietuvos miškų ir miškininkų? Ar keisis tik statusas, ar ir pats ūkininkavimo miškuose būdas?

Primiršta, bet buvusi nebaigta reforma

Prieš septynerius metus skubiai parengta „miškų reforma“ praūžė lyg viesulas. Tik vietoje medžių išretino miškininkų gretas, o visuomenėje sukėlė cunamio dydžio nepasitenkinimą, įsikūrė judėjimai ir įvairios visuomeninės miškų gynimo organizacijos. Tuomet daugelis šalies miškininkų vietoje padėkos sulaukė priekaištų, ne vienam teko palikti darbą, o kodėl staiga prireikė tokios reformos ir kokia bus valstybinių Lietuvos miškų ateitis, visuomenei tiksliai nebuvo paaiškinta. Beje, kaip ir dabartinis teisinio statuso keitimas, kam jis reikalingas ir naudingas.

Dar kurį laiką visuomenė piktinosi naujai brėžiama miškų valdymo ir naudojimo reforma. Kilo daugybė įtarimų, kas slypi po jos vykdymu. Ilgainiui ši reforma prisimiršo, aistros nurimo.

Pernai miškų ateičiai neabejingus žmones vėl sujudino Aplinkos ministerijos parengtas valstybinių miškų pagrindinių miško kirtimų metinių normų planas, numatantis kitus penkerius metus dar labiau didinti miško kirtimo normas, nes, anot ministerijos, metinis medienos prieaugis viršija iškertamos kiekį. Tačiau, sutikusi didžiulį pasipriešinimą, Aplinkos ministerija po ilgų debatų nusileido ir kitiems penkeriems metams leistinų kirtimo normų nepadidino.

Medienos poreikis auga greičiau už mišką

Medienos poreikio augimą skatina ir pati Aplinkos ministerija, be kitų dalykų, nurodydama naujose statybose vietoje betono ir metalo naudoti daugiau medžio konstrukcijų. Miestų šildymui reikia vis daugiau vietinio biokuro, kurio tiekimo srautai iš Baltarusijos ir Rusijos nutrūko. Medienos reikia ir daugelio individualių namų statyboms bei šildymui.

Visa su vienokiu ar kitokiu medienos naudojimu susijusi pramonė taip pat reikalauja vis daugiau žaliavos. Jos reikia ir užsienio pramonei. Ne paslaptis, kad ne viena miškinga šalis savo miškus mieliau pataupo, o trūkstamą medienos kiekį įsiveža iš eksportuoti šią produkciją siūlančių šalių.

Kas laukia VMU – vienos didžiausių ir pelningai dirbančių Lietuvos įmonių?

Kas ir kaip gali keistis VMU tapus akcine bendrove, dar sunku pasakyti, nes plačiajai visuomenei jokia vizija, be bendro pranešimo, dar nepateikta. Vis dėlto Lietuvos Respublikos teisės aktuose galima rasti tam tikras užuominas į skirtingo įmonių statuso pagrindines gaires. Štai Valstybės ir savivaldybių įmonių įstatymo 2 straipsnyje nurodoma, kad „3. Valstybės įmonės ir savivaldybės įmonės tikslas – teikti viešąsias paslaugas, gaminti produkciją ir vykdyti kitą veiklą siekiant tenkinti viešuosius interesus“. Taigi pagal tokią įstatymo leidėjo suformuotą nuostatą akivaizdu, kad pirmas dalykas, ko siekiama valstybės įmonėse, tai ne pelno siekimas, bet tenkinti viešuosius interesus. Tik klausimas, kiek dabar tie viešieji interesai yra tenkinami? Gal būtent dėl tokio menko viešųjų interesų tenkinimo ir reikia keisti Valstybinių miškų urėdijos statusą?

Štai Akcinių bendrovių įstatymo 15 straipsnyje aiškiai nurodoma, kad akcininkas turi teisę į bendrovės pelno dalį, turi teisę į bendrovės turto dalį ir pan. Iš esmės akcinės bendrovės yra steigiamos tik vieninteliu tikslu – tenkinti akcininko ekonominį interesą. Čia jau negali būti kalbama apie jokį viešąjį interesą, jokią viešąją paslaugą. Svarbu ir tai, kad, vadovaujantis Akcinių bendrovių įstatymu, bendrovės akcijomis gali būti prekiaujama,

t. y. gali būti priimtas sprendimas neva valdymo efektyvumo didinimo tikslu dalį akcijų parduoti privatiems investuotojams. Taip jau yra atsitikę su viena iš energetikos įmonių, kai ketvirtis akcijų perleistos privatiems subjektams. Šioje vietoje atsiranda tokia nedidelė paslaptis – iš tiesų, su įmonės statuso pakeitimu neprivatizuojami valstybiniai miškai. Tačiau per akcijų perleidimą privatiems subjektams yra įgyjamos tam tikros teisės į Valstybinių miškų urėdijos valdomą turtą. Taigi išvadas galime pasidaryti patys.

Dirba gerai, bus dar geriau?

Šiuo metu VMU padaliniuose dirba apie 2 tūkst. 650 darbuotojų. Valstybinių miškų urėdijos grynasis pelnas, neaudituotais duomenimis, pernai, palyginti su 2022 metais, siekė 66,2 mln. eurų ir sumažėjo 38,7 proc., pajamos – 288,6 mln. eurų ir sumažėjo 10 proc. Nepaisant to, praėjusiais metais uždirbtas VMU grynasis pelnas 61 proc. viršijo planuotą pasiekti 41,1 mln. eurų rezultatą. Didžiausią įtaką pajamoms darė medienos kainos mažėjimas tarptautinėje ir vidaus rinkose.

VMU į valstybės biudžetą pernai už 2022 metus sumokėjo 93,5 mln. eurų dividendų ir pagal sumokėtus į biudžetą mokesčius yra viena tarp pirmaujančių.

Urėdijos teigimu, investuojama į naujos technikos įsigijimą, tarp jų – mažosios bei hibridinės medienos ruošos techniką, kelių priežiūrą ir plėtrą, įsigyta laikinųjų kelių plokščių, greiderių bei kitos kelių priežiūrai reikalingos technikos, modernizuojami medelynai, skiriama papildomai lėšų rekreaciniams objektams, priešgaisrinei apsaugai ir dar daugeliui kitų sričių. Tai viena, ekonominė, medienos verslo pusė, pagrįsta skaičiais, rezultatais ir pasiekimais.

 

Valstybiniai miškai – visų Lietuvos gyventojų turtas. 

Kas mums visiems nepatinka miškuose

„Taip bjauriai sudarkyto miško nesu matęs“, – kraipo galvą ne vienas, pamatęs iškirstą biržę. Kaip nori skaičiuok gautas pajamas iš medienos, yra dar ir kita – moralinė šio verslo pusė, kurios pelnu nepamatuosi. Valstybiniai miškai – visų Lietuvos gyventojų turtas. Todėl nepaisydama visų finansinių pasiekimų visuomenė vis mažiau toleruoja besaikį miško kirtimą ir tai, kaip jis vyksta.

Plynai išguldomi didžiuliai plotai, kirtimo ir medienos ištraukimo technikos be galo sumaitota miško paklotė su didžiuliais ištraukimo technikos ratų išpjautais „kanalais“, išmalti kaimų keliai – tai tik keletas nuolatos iš visur girdimų priekaištų. Biržės dažniausiai kertamos plynaisiais kirtimais, o vaizdas jose atrodo lyg apokaliptiniame siaubo filme. Būtent dėl tokių širdį draskančių vaizdų, kai pamėgti miško kampeliai ima panėšėti į karo fronto liniją, labiausiai ir nervinasi visuomenė.

Miško kirtėjams patogiau dirbti ištisus metus, nepaisant, vasara ar žiema, nušluoti visą biržę, nei vargti su atvejiniais kirtimais. Nors, pasak miškininkų, atvejinių kirtimų plotas pastarąjį dešimtmetį šiek tiek buvo didinamas, bet to nepakanka, kad kirtavietės atrodytų bent kiek kokybiškiau. Esą samdyti su motoriniais pjūklais dirbančių žmonių šiais laikais nebeįmanoma, nes nėra tokių darbuotojų. Kita vertus, jei šį sunkų darbą dirbantiems žmonėms būtų pasiūlytas tinkamas atlyginimas ir geros darbo sąlygos, norinčių tikrai atsirastų. Kadangi dabar populiaru ir veiklą, ir pajamas „optimizuoti“, tad samdytis rankiniu būdu dirbančias brigadas nelabai ir apsimoka.

Ar ateityje daug keisis miško kirtimo ir medienos ištraukimo kultūra, belieka laukti ir stebėti. Bent jau pradžiai šiuo metu VMU įsigijo keletą mažosios ir hibridinės medienos ruošos technikos vienetų. Skamba gerai, tačiau visos Lietuvos mastu – tai labai mažai, ir šiomis mašinomis atliekamų kirtimų procentas tebus gana mažas.

Ugdomieji kirtimai – pamatas ateities miškui

Lietuvos miškingumas šiuo metu siekia 33,8 proc. viso šalies ploto. Miškai dengia 2064,6 tūkst. ha šalies žemės. Vidutinis miškų amžius – 54 metai, didžiąją dalį medynų – 56 proc. – sudaro spygliuočiai.

Kol mišką bus galima kirsti, visų pirma jį reikia pasodinti ir užauginti. Čia taip pat daugybė įvairių negerovių, kurių nešalinant, kažin, ar ateities kartos naudosis tokiais miškais, kokius turime šiandien. Tam tikro amžiaus jaunuolynai esą dėl mažėjančio darbo rankų skaičiaus retinami su ta pačia stambiagabarite kirtimo technika, skirta brandiems miškams. Teoriškai tokie darbai aiškiai reglamentuoti, tačiau praktikoje neretai būna visai kitaip.

Neretai pasitaiko, kad reikalavimai pažeidžiami, į valksmus nesunešamos kirtimo atliekos, dėl ko dešimtys ir šimtai hektarų retinimų naudojant nepritaikytą stambiagabaritę techniką išraižomi provėžomis. Spygliuočių kirtimo atliekas dėl galimo kenkėjų plitimo privalu sukrauti į valksmus, kas ne visada įvyksta. Kai kertama skubant, kartais likvidinė mediena paliekama supūti kirtavietėje ir pan. Didesnė padarytų pažeidimų dalis išryškės tik po tam tikro laiko, ir visų pirma – medienos tūrio praradimu ateityje. Išplatinti valksmai jaunuolynuose kenkia spygliuočiams: jie džiūva dėl provėžose nutraukomų šaknų. Dėl to susilpnėjusius medžius labiau puola ligos, dėl pažeistos žievės įsimeta puvinys ir panašios bėdos. Platūs valksmai padeda didesniam vėjovartų kiekiui atsirasti. Ir tai tik keletas pastebėjimų, kaip ne visai tinkamai ugdomas ateities miškas. Ar tai keisis VMU tapus akcine bendrove, kol kas neaišku.

Anot vieno patyrusio miškininko, kaip įvertinti moralinę žalą visuomenei dėl vizualinio medynų sudarkymo? Ir kam tada buvo reikalingas ankstesnių miškininkų kartų keliasdešimties metų darbas, išleistos nemažos lėšos medynams užauginti, jei per kelias dienas tas medynas sudarkomas?

Žinoma, yra ir gerų pavyzdžių, visuomenė vis aktyviau įsijungia į miško sodinimo, švarinimo talkas. Kai reikia – ir miško apgynimo akcijas. Ar stiprėjantis visuomenės balsas ir ateityje taps vienu iš pagrindinių miškosaugos būdų, parodys taip pat ateitis.

Valstybės įmonės Valstybinių miškų urėdijos generalinio direktoriaus V. Kaubrės paaiškinimas „Vakarų Lietuvai“:

– Valstybinių miškų urėdijos teisinio statuso keitimas yra nuoseklaus valstybės valdomų įmonių pertvarkymo proceso dalis. 2018 metais Lietuvai stojant į Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizaciją buvo pateiktos išvados dėl valstybės valdomų įmonių valdysenos tobulinimo. Tarp šių rekomendacijų buvo ir valstybės įmonės kaip statuso atsisakymas. Lietuvoje, vykdant Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos rekomendacijas, teisinio statuso keitimą įgyvendino: 2019 m. – „Kelių priežiūra“, 2022 m. – Vidaus vandens kelių direkcija, Lietuvos automobilių kelių direkcija, Oro navigacija, Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcija, 2023 m. – Lietuvos oro uostai. VĮ Valstybinių miškų urėdijos teisinio statuso keitimas numatytas 2024 m. gruodžio 31 d. Lietuvoje veikiančias valstybės įmones pertvarkant į akcines bendroves siekiama užtikrinti didesnį valstybės turto valdymo efektyvumą. Akcinės bendrovės galės pritraukti kompetentingus specialistus ir vadovus, užtikrinti valdysenos principų įgyvendinimą, efektyviai valdyti interesų konfliktus ir užtikrinti sprendimų priėmimo lankstumą ir greitį. Pakeitus teisinį statusą 100 proc. akcijų išliktų valstybės nuosavybė, įmonė miškus valdytų patikėjimo, o ne nuosavybės teise, kaip valdo ir dabar.

Daiva SRĖBALIŪTĖ

Specialiai „Vakarų Lietuvai“


Visos teisės saugomos. © 2006-2017 UAB 'Pajūrio naujienos'. Atsakomybės apribojimas. pingvinas