Pajūrio naujienos
Help
2024 Liepa
Pi18152229
An29162330
Tr310172431
Ke4111825
Pe5121926
Še6132027
Se7142128
Komentarų topas
 

Telkiniams vis labiau įšylant, ugniagesiai gelbėtojai, kaip kasmet, įspėja elgtis saugiai vandenyje ir primena, kad neatsakingas elgesys ar perdėta rizika gali tapti skaudžių nelaimių priežastimi.

Kaip teigė Kretingos priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos vyriausioji specialistė Sandra Lukošienė, viena pagrindinių priežasčių, kodėl maudynės baigiasi nelaimingai, yra apsvaigimas nuo alkoholio ar psichotropinių medžiagų bei kai, neįvertinęs fizinės jėgos, žmogus nuplaukia per toli nuo kranto. Nepatariama maudytis ir labai pavargus ar blogai besijaučiant, perkaitus saulėje, gausiai pavalgius. Pavojinga ir naktį, taip pat, kai griaudi perkūnija, žaibuoja.

Rizikinga šokti  į vandenį nežinomoje vietoje, plaukti toliau įspėjamųjų ar maudymosi vietą žyminčių ženklų. Nelaimė gali ištikti vandenyje esant ant pripučiamų čiužinių, padangų kamerų, savadarbių plaustų ar kitų priemonių. Plaukiojant pramoginiais plaustais, valtimis, baidarėmis, būtina dėvėti gelbėjimo liemenes arba specialius kostiumus. Anot specialistės, narams neretai  tenka ieškoti skenduolių apvirtus valčiai – deja, gelmėse rasti kūnai dažniausiai aptinkami be gelbėjimo liemenių.

Kretingos rajone prie populiarių maudymosi vietų įrengti informaciniai stendai, kuriuose nurodytas tvenkinio adresas ir pagrindinė informacija, kaip elgtis skęstant ir kaip pagelbėti skęstančiajam. Pamačius, kad atsitiko nelaimė, būtina kuo greičiau iškviesti profesionalią pagalbą, nurodyti tikslią nelaimės vietą. „Galima ir pačiam pamėginti gelbėti nelaimėliui paduodant bet kokį daiktą, kuris laikosi ant vandens paviršiaus, pavyzdžiui, gelbėjimo ratą, kamuolį, tuščius plastikinius butelius, vaikų pripučiamas pagalbines plaukimo priemones, čiužinį ir panašiai. Bet jokiu būdu negalima plaukti prie pat skęstančiojo, nes jis galimai stengsis įsikibti į gelbėtoją ir nesąmoningai jį patį skandinti“, – sakė S. Lukošienė.

Specialistė akcentavo, kad gelbėti skęstantįjį gali tik geras plaukikas, kuris išmano ir moka tai praktiškai. O mažiau patyrę plaukikai, patekę į pavojingą situaciją, dažniausiai pradeda panikuoti, gavę vieną kitą vandens gurkšnį, gali patys nuskęsti. Nemokant gerai plaukti, svarbu irtis ne gilyn, o palei krantą. Pajutus, kad neša srovė, patariama jai nesipriešinti, plaukti pasroviui, stengtis po truputį artėti kranto link.

„Vandens pramogų mėgėjams nuo pat mažumės pirmiausia reikėtų išmokti plaukti ant nugaros, nes pavargus, sutraukus mėšlungiui arba patekus į didelę srovę, taip plaukiant, galima pailsėti, nusiraminti ir saugiai pasiekti krantą“, – sakė S. Lukošienė.


Visos teisės saugomos. © 2006-2017 UAB 'Pajūrio naujienos'. Atsakomybės apribojimas. pingvinas