Pajūrio naujienos
Help
2024 Liepa
Pi18152229
An29162330
Tr310172431
Ke4111825
Pe5121926
Še6132027
Se7142128
Apklausa

Ar tikslinga buvo vėl riboti automobilių stovėjimo laiką Rotušės aikštėje Kretingoje?

Taip
Ne
Neturiu nuomonės
Komentarų topas

Žemaičiai nepasiduoda: gimnazijų išardyti neleis

  • Audronė GRIEŽIENĖ
  • Švietimas
  • 2024-06-21
 
Salantų gimnazijos salė – pilnutėlė žmonių, kuriems rūpi Lietuvos ugdymo įstaigų ateitis. Pirmoje eilėje (iš kairės) buvusi švietimo ministrė Audronė Pitrėnienė, problemas iškėlę Seimo nariai Laima Nagienė, Antanas Vinkus ir Gintautas Kindurys.

Salantų gimnazijoje, į kurią, tėvų komiteto pakviesti, atvyko 11-os Žemaitijos savivaldybių atstovai bei gausus būrys Antano Vinkaus sutelktų Seimo opozicijos narių, emocijos liejosi per kraštus: jeigu toliau bus naikinamos regionų gimnazijos, pasigirdo ir siūlymų, sekant žemdirbių pavyzdžiu, prie piliakalnių deginti protesto laužus, prie mokyklų blokuoti kelius, geltonaisiais autobusiukais užtvindyti Vyriausybės ir Seimo prieigas.

Mato antiregioninės politikos pavyzdį

Kraštutinių priemonių ketinama imtis, jeigu valdžia ir toliau atkakliai laikysis nuostatos šalies ugdymo įstaigose nebeleisti formuoti III gimnazijos klasių, jose nesant 21 mokinio. O kad Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos pozicija nebus keičiama, patikino prie diskusijos nuotoliu prisijungęs viceministras Ignas Gaižiūnas – esą nustatytas mokinių skaičius pagrįstas vaiko poreikių užtikrinimu, kad mokykloje būtų suteikiama galimybė pasirinkti visus, net ir mažiau populiarius, ugdomuosius dalykus. Tiesa, Vydmantų gimnazijos direktorė Rasa Stonkuvienė keliskart klausė, bet taip ir neišklausė, kokiam gi procentui moksleivių nebuvo sudarytos sąlygos pasirinkti mokomųjų dalykų.

Pagal dabartinį reglamentą mokyklos, kuriose dėl mažo mokinių skaičiaus nebus III gimnazijos klasės, gimnazijos statusą išlaikyti galės, jos III klases formuos vėlesniais metais, surinkus 21 mokinį. Ugdymo įstaigoms, kuriose II–III gimnazijos klasėse mažiau negu 21 mokinys, siūlomi trys variantai: kad jos taptų kitos gimnazijos skyriumi (mokiniai liktų mokytis toje pačioje mokykloje, mokytojai – abiejose); steigti jungtinę gimnaziją (mokiniai liktų, mokytojai dirbtų abiejuose padaliniuose) ir mokiniai mokytųsi toje pačioje gimnazijoje, tik pagal bendradarbiavimo sutartį būtų registruoti kitoje. Mokytojai tokiu atveju turėtų dvi darbo sutartis.

Viceministras akcentavo, kad vidurinis ugdymas Lietuvoje nėra privalomas, o skirtas tiems moksleiviams, kurie tikrai nori mokytis, todėl nebūtina visiems orientuotis vien į aukštąjį mokslą, kiti gali rinktis ir profesinį mokymą. Šie žodžiai sukėlė kai kurių minčių keturių vaikų tėvui iš Varnių: pirma, nenorėtų, kad mažų miestelių mokyklose mokytis likę vaikai būtų ruošiami tik kaip kontingentas profesinio mokymo centrams, antra, dalis savivaldybių ministerijos sprendimui optimizuoti mokyklų tinklą tikriausiai pakluso todėl, kad buvo silpnos psichologiškai, neturėjo lyderių, kurie imtųsi iniciatyvos priešintis. „Išformuodami gimnazijų klases, išardote miestelių bendruomenes. Tai, ką dabar darote, yra tikras antiregioninės politikos pavyzdys“, – apmaudžiai kalbėjo jaunas vyras. Tokiai politikai nepritariančius jis ragino nepasiduoti, telktis protestams, parengti rezoliuciją, surinkti parašus, belstis į šalies aukščiausios valdžios duris, reikalauti, kad mokyklų tinklo pertvarka būtų sustabdyta.

Pasiūlė steigti viešąją įstaigą

Diskusijose nuotoliu dalyvavęs Seimo Švietimo ir mokslo komiteto pirmininkas Artūras Žukauskas pasidalino nauja žinia, kad komitetas Vyriausybei jau yra pateikęs raštą, kuriame siūlo griežtą nuostatą taikyti tik jeigu 21 vaiko mokykla nesurinks per trejus metus. Pirmininkas pakartojo viceministro teiginį, jog vaiko interesai – pirmoje vietoje, o tam reikia koncentruoti lėšas. Esą lig šiol savivaldybėms iš valstybės gaunamus pinigus perskirsčius mažesnėms mokykloms, nukentėdavo didesnės. „Matėm savivaldybių, kuriose vieno vaiko finansavimas mokyklose skiriasi net keturis kartus. Negali taip būti“, – įsitikinęs A. Žukauskas. Jis pasiūlė dar vieną būdą išlaikyti mažą mokyklą – „parodyti drąsą“ ir įsteigti viešąją įstaigą, prie kurios išlaikymo prisidėtų vietos bendruomenė. „Nevalstybinė ugdymo įstaiga iš valstybės lėšas gautų pagal mokinių skaičių, o mokyklos steigėjas ir susitelkusi bendruomenė ieškotų papildomų pinigų, kad išlaikytų mokytojus“, – viziją išdėstė A. Žukauskas.

Salantuose suorganizuotą diskusiją jis pavadino politikavimu. Esą opozicijos partijos gali „kažką“ pažadėti, nes, artėjant rinkimams, jos nori pasirankioti politinių taškų. Gimnazijų klasių stambinimas, juolab regionuose mažėjant gyventojų, yra neišvengiamas. Mažose gimnazijose sunku įsteigti ir išlaikyti laboratorijas, užtikrinti visų mokomųjų dalykų ugdymą ir A, ir B lygiu, pritraukti gerų specialistų. Ypač į pastaruosius A. Žukausko žodžius jautriai sureagavo Salantų gimnazijos direktorė Aušra Zebitienė. „Aš atsiprašau... Mokytojai, jūs esat nuostabūs, jūs – komanda, kuri mokat mokinius paruošti nuo šimtuko iki slenksčio. Jūs esat tie, kurie pamatot, kada vaikas atėjo neišsimiegojęs, galbūt nepavalgęs, pastebit, kada jo nuotaika negera... Ugdyti – vadinasi, kurti santykį su vaiku. Didelėje mokykloje kažin kaip tai vyktų“, – suabejojo ji.

Ties skaičiumi 21 „užsiciklino“?

Siūlymą mokinių tėvams finansiškai prisidėti prie mokyklos išlaikymo sukritikavo Kretingos rajono meras Antanas Kalnius: „Na, taip... regionuose gyvena patys turtingiausi, ten mokyklos gali būti ir privačios“, – ironizavo jis. Meras grįžo prie ministerijos siūlymo mokyklas jungti, klausė, kaip tada būtų sprendžiamas pavėžėjimo klausimas, kas apmokėtų mokytojų keliones į darbą? Pasirodo, išlaidos gultų ant savivaldybių pečių, nes tai esanti jų savarankiška funkcija.

„Žinokit, šioje salėje šiandien susirinko ne vien Salantai, čia – dalis Žemaitijos, mums visiems rūpi. Rugsėjo pirmoji jau greit. Nesutinkam su tokia švietimo vizija. Ne viskas pinigais matuojama, svarbiausia vertybė – vaikai, jų emocijos, saugumas. Mokytojai yra kompetentingi, jei kasmet paruošia ne po vieną ir ne po du šimtukininkus, vadinasi, dirba gerai. Kodėl mokiniai iš Salantų 35 kilometrus turėtų važiuoti į kitą gimnaziją arba priverstinai eiti į profesinį mokymą?“ – svarstė A. Kalnius.

Seimo narys Antanas Vinkus patikino, kad Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos frakcijai pavyko keliais balsais laimėti, kad Švietimo įstatymo pataisos būtų priimtos svarstyti, bet nuo kovo 28-osios jokio atsakymo iš Vyriausybės nėra. Esą kas gali paneigti, kad laikas tęsiamas sąmoningai, o tai – pažeminimas politikų, kurie tas pataisas rengė. „Tikiu, kad suprasit, kokia čia auditorija susirinko, – į Švietimo ir mokslo komiteto pirmininką kreipėsi A. Vinkus. – Ne malonės ji prašo, todėl nesitrauks. Jei žemaičiai prisidėjo prie pergalės Žalgirio mūšyje, tai ministeriją taip pat įveiks. Skaudu girdėti, kad geroje mokykloje besimokantys mokiniai turės keltis 5.30 valandą, kad iki 8 valandos nuvažiuotų į kitą, esančią už 35 kilometrų.“ A. Žukauskui palyginus, kad jo šviesaus atminimo tėvas iki mokyklos 15 kilometrų nueidavęs pėsčias, salė suūžė: nebe tie laikai!

Komiteto pirmininkas A. Kalniaus dar pasiteiravo, kiek, jo nuomone, mokinių III ir IV gimnazijos klasėse būtų racionalu – išgirdo, kad 12-a, kaip ir tautinių mažumų arba privačiose mokyklose. „Gudriai manipuliuojate, bandote sugretinti nesugretinamus dalykus. Tautinių mažumų mokyklos organizuojamos pagal tarptautines sutartis, lengvesnės sąlygos ir užtikrinamos dėl to, kad tai – tautinės mažumos. Jei yra mažuma, tai, savaime suprantama, ir klasės bus mažesnės“, – sakė A. Žukauskas. Kretingos rajono tarybos narys Darius Petreikis jo klausė, o kodėl būtinai reikalaujama 21 vaiko, kuo blogiau būtų 20, 19 ar 18? Logika paprasta: kažkurioje vietoje riba turinti būti. „Bet tas skaičius 21 užfiksuotas neatlikus tyrimų. Kur yra tyrimai?“ – kvotė Seimo Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos atstovė Laima Nagienė. Ji užsiminė, kad Konstituciniam Teismui neatsitiktinai jau pateiktas skundas: kodėl privačioms mokykloms mokinių skaičius neribojamas, o valstybinėms ribojimas.

Laisvę supranta nevienodai

Pasak Salantų gimnazijos tėvų komiteto pirmininko Vido Žabinsko, tiek viceministro, tiek Seimo Švietimo ir mokslo komiteto pirmininko pasisakymuose ne kartą buvo paminėta pasirinkimo laisvė. Esą kai dėl valstybei brangiau kainuojančio vaiko mokymo mažesnėse rajonų gimnazijose mažinamos lėšos vaikui didesnėse gimnazijose, yra pažeidžiamos jo teisės ir galimybės. „Graži mintis. Bet kokia gi mažoje mokykloje likusių mokinių, kurie atėjo čia mokytis nuo pat vaikų darželio, laisvė ir teisė, jeigu jie, keletui bendraklasių „nubyrėjus“, nori likti, o nevažiuoti tų 35-ių kilometrų kažkur kitur?“ – klausė jis.

A. Žukauskas atviravo esąs Laisvės partijos narys ir kitaip suprantąs laisvę. „Laisvė nėra, kad leiskit man daryti, ką noriu. Vakarų civilizacija pripažįsta atsakingą laisvę, kai ji realizuojama atsižvelgiant į kitų interesus. Jei visko norit kitų sąskaita, tai bus džiunglių įstatymas, o ne laisvė“, – sakė jis.

Nuotoliniu būdu buvo išklausytas Seimo Švietimo ir mokslo komiteto narys Eugenijus Jovaiša. Jo nuomone, sumanymas dėl 21 vaiko – neteisingas. „Dėl to mes, valstiečiai ir žalieji, ir kreipėmės į Konstitucinį Teismą, prašydami įvertinti, ar tai nėra diskriminacija kitų klasių vaikų atžvilgiu ir kodėl tai taikoma tik valstybinėms mokykloms. Gimnazijų naikinimo aš nepalaikysiu“, – kalbėjo E. Jovaiša.

Iš Prezidentūros – vilties ženklai

Damoklo kardas šiuo metu yra pakibęs virš 100 Lietuvos mokyklų, Seimo demokratų frakcijos „Vardan Lietuvos“ narės Vilijos Targamadzės duomenimis, nuo 2015 iki 2021 metų uždarytos 267-ios.

„Junkitės, merai, važiuokit pas Premjerę, pas Prezidentą. Dabar, kai ši Vyriausybė grąžins įgaliojimus, prieš formuojant naują, Prezidentas gali kelti sąlygą pakeisti taisykles. Reikia spaudimo“, – į auditoriją kreipėsi ji. Seimo Valstiečių ir žaliųjų sąjungos atstovas Algirdas Stončaitis patarė į pagalbą kviestis dar ir Savivaldybių asociaciją. „Veikti reikia, geras laikas dabar, kai Vyriausybė grąžina įgaliojimus“, – kalbėjo jis.

Salantų gimnazijos tėvų komiteto narys Saulius Narkevičius perskaitė vilties teikiantį Prezidento kanceliarijos atsakymą į salantiškių užklausą dėl gimnazijos ateities: pritariama, kad mokyklų tinklo formavimo principai turi būti peržiūrėti, kad į mokyklą negalima žvelgti kaip į izoliuotą įstaigą, o reikia matyti platesnį kontekstą ir platesnę mokyklos misiją visuomenėje. Savivaldybėms turėtų būti nustatyti bendrieji švietimo kokybės rodikliai ir palikta platesnė teisė spręsti dėl mokyklų tinklo pertvarkos. Šiuolaikinės ugdymo proceso organizavimo galimybės atveria daug perspektyvų lanksčiai ir kokybiškai organizuoti ugdymo procesą neskaičiuojant mokinių konkrečiose klasėse. Atsakyme taip pat rašoma, jog, nors Vyriausybė numato kelias išimtis, kad mokiniai galėtų likti toje pačioje mokykloje ir juos mokytų tie patys mokytojai, tačiau pagal dabartinį nutarimo variantą kiekvienu atveju yra numatyti administraciniai ir struktūriniai pokyčiai, kurie dažnai nereikalingi ir nepagrįsti.


Visos teisės saugomos. © 2006-2017 UAB 'Pajūrio naujienos'. Atsakomybės apribojimas. pingvinas