Scena – iš kretingiškių sukurto spektaklio A. Škėmos „Vienas ir kiti“.

Kretingos rajono kultūros centro Egidijaus Radžiaus teatras pristato premjerą – Antano Škėmos pjesę „Vienas ir kiti“, kurios peržiūra įvyko vakar ir dar vyks šiandien, birželio 13–14 dienomis, nes šios datos, akcentavo vyriausiasis režisierius Nerijus Gedminas, yra itin svarbios Lietuvos istorijai dėl pirmųjų mūsų tautos trėmimų 1941 metais – juos ir atspindi šis kretingiškių į sceną perkeltas kūrinys.

Kūrinys persekiojo 20 metų

„Prisipažinsiu: Antanas Škėma ir šis jo kūrinys mane persekioja jau 20 metų, – suintrigavo N. Gedminas. – Nuo to laiko, kai rengiau magistro darbą apie išeivijos dramaturgiją ir jų autorius, iš kurių didelį įspūdį man paliko būtent A. Škėma. Mažai kam žinoma, kad A. Škėma pirmiausia buvo dramaturgas, aktorius, vienas pirmųjų lietuvių moderniosios dramos kūrėjų, nors jį labiausiai išgarsino kūrinys „Baltoji drobulė“. Esu įsitikinęs: jeigu šis kūrinys būtų parašytas anglų kalba, A. Škėma būtų stojęs į pasaulio modernistų gretas.“

N. Gedminas, tuomet dar studentas, prisiminė atvežęs pjesę „Vienas ir kiti“, pasiūlęs ją statyti tuometiniam šviesaus atminimo Kretingos teatro režisieriui Egidijui Radžiui, kurio 95-ąsias gimimo metinės šiemet minimos. Tačiau E. Radžius, pasvarstė N. Gedminas, turbūt manė, kad šiai pjesei dar ne laikas, jis dvejojo dėl jos patrauklumo auditorijai – skaudūs praeities įvykiai tik buvo pradėti viešinti, visuomenė dar tebebuvo labai įsiaudrinusi.

Pjesės veiksmas vyksta dviejuose erdviniuose laukuose: birželio 13–14 dienomis gana uždaroje aplinkoje – troboje prie miško, kur naktį prieš trėmimus susirinko apie tai įspėti žmonės; ir po 12 metų, 1953-aisiais, Jungtinėse Amerikos Valstijose.

Tremtis pjesėje – kitaip

„Tremtis šioje pjesėje tėra tik situacija, aplinkybės. Pati pjesė ne apie pirmuosius trėmimus, ji atspindi žmonių psichologiją, mąstymą ir elgesį, kaip būsimi tremtiniai reaguoja į susiklosčiusias aplinkybes. Ši pjesė – netgi savotiškas detektyvas, įtraukianti ir šokiruojanti, nors pradžia – rami, autorius per žmonių pašnekesius tarsi užliūliuoja žiūrovus.

Tačiau pamažu įtampa auga, kol pasiekia kulminaciją“, – naująjį kūrinį Kretingos scenoje apibūdino N. Gedminas.

Jis tęsė mintį: „A. Škėma man asocijuojasi su Alberto Kamiu ar Žano Polio Sartro kūryba. Jie gebėjo perteikti, atrodytų, statiškus konfliktus, kai grėsmė aplinkui, bet jos nėra veiksmo vietoje. Tačiau per pjesės veikėjų poelgius suprantama, kas yra pavojus. Buvo praėję vos vieneri metai po bolševikų atėjimo į Lietuvą, ir kaip tie likimų lūžiai atsispindėjo žmonių psichologijoje.“

Pjesėje laikas labai konkretus, o tremtis pristatyta ne iš amžininkų prisiminimų. „Teatras turi pasakoti istoriją, kuri nebūtinai turi sutapti su tikraisiais įvykiais, tai – istorijos interpretacija, nenukrypstant nuo jos esmės“, – akcentavo pašnekovas.

Scenoje – stilizuoti vaizdai

O ir statant šią pjesę, atviravo režisierius, stipriai veikė fatališkos aplinkybės: ji buvo sumanyta dar prieš pandemiją, tačiau užėjo karantinas, vyksmas sustojo, jaunieji aktoriai išsivažinėjo. Tačiau mintis sukurti ir Kretingos scenoje parodyti A. Škėmos pjesę „Vienas ir kiti“ neapleido N. Gedmino – neseniai teko pradėti nuo nulio.

Aktoriai – skirtingo amžiaus ir patirčių, pjesėje vaidina 8 veikėjai: Loreta Bručkienė, Dominykas Miežetis, Julija Train Serapinienė, Donatas Urbšas, Pranas Pikturna ir trys profesionalai – be paties N. Gedmino, dar Rolandas Normanas ir režisūrą studijuojanti Julija Naraškevičiūtė.

„Pagal mano sumanymą, jie visąlaik scenoje, nors pjesės autorius suteikia jiems galimybę išeiti. Aš tarytum sąmoningai apsunkinau aplinkybes, – patikino režisierius, pasidžiaugęs suburta tvirta komanda. – Scenoje yra ir sudėtingų techninių sprendimų, kurie profesionaliame teatre būtų lengvai išsprendžiami, tačiau mėgėjams tenka pasukti galvas. Ligi išnaktų prieš premjerą tūnojome teatre, mano sumanymus palaikė ir įgyvendinti padėjo garso inžinierius Arnoldas Bružas, scenografas Andrius Gaubys, kostiumų dailininkė Kristina Malūkienė. Nekėlėme sau tikslo atkurti autentiškų kostiumų, tačiau vis dėlto siekėme išlaikyti to laikmečio aplinkos vaizdus, būdingą aprangos stilių, tam Kristina įdėmiai analizavo istorines nuotraukas. Scenoje vaizdai bus pateikti labiau stilizuotai, nes tiksliai istoriškai atkartoti būtų gana sudėtinga“, – į spektaklio užkulisius leido pažvelgti N. Gedminas.

• Rašyti komentarą (0)