|
|
|
Kai tapytojas nukelia ten, kur neturėtume būti
„Kitapus“ – taip pavadinta neįprasta, drąsi ir savaip šokiruojanti 34-erių profesionalaus tapytojo Nojaus Petrausko dviejų dalių paroda, veikianti Kretingos muziejaus parodų salėse ir lauko erdvėse priešais rūmus. Paslaptingas, mistiškas, siurrealizmo ir magiškojo realizmo krypties kūrėjas parodos lankytojus įveda į visiškai kitokį pasaulį, liekantį už matymo ribų, kviesdamas nors trumpam atitrūkti nuo realybės ir persikelti kitapus – į spalvingą magijos, mistikos ir burtų kupiną kitokią pasaulio versiją.
Meną – į viešumą Ši neįprasto reginio paroda į Kretingą atkeliavo projekto „Kretingos meno įvykis“, apimančio kelis profesionalius kultūros įvykius, renginius, organizatorių dėka. Parodą pristatydamas projekto kuratorius Darius Vaičekauskas apgailestavo, kad pats menininkas, surengęs jau kone dešimtį parodų, šįkart negalėjo joje dalyvauti.
„Nojus Petrauskas – jaunosios kartos lietuvių menininkas, vienas paslaptingiausių tiek savo gyvenimo būdu, tiek kūryba, tačiau jau subūręs nemažą savo gerbėjų ratą. Ir aš džiaugiuosi, kad neįprastais jo darbais kone visą vasarą galės džiaugtis kretingiškiai ir miesto svečiai. Juolab kad ekspozicija iš salių iškeliavo ir į lauko erdves: mačiau, kaip žmonės stebi, fotografuoja, analizuoja ir tarpusavyje diskutuoja. O tai ir buvo mūsų, projekto organizatorių, vienas pagrindinių tikslų – išnešti meną į viešumą“, – kalbėjo D. Vaičekauskas. N. Petrausko, šio itin savito braižo jaunosios kartos tapytojo kūryba tarsi peraugusi erdvę ir laiką. Šioje parodoje – keliasdešimt sodriomis spalvomis, šokiruojančiais siužetais patraukiančių paveikslų, kuriuose dominuoja atskiros detalės – visa matanti akis, žuvis-roplys, kaldinta saulutė, viduramžiškos draperijos – ir šviesos blyksniai tamsos bei chaoso apsuptyje. Nebesupranti, ar panyri į tautosakos ir pasakų magijos pripildytą erdvę, ar žvelgi į šiuolaikinio vienišo žmogaus patiriamus apokaliptinius vidinius išgyvenimus, pateiktus per savotišką humoro ir sarkazmo prizmę.
Išmuša iš komforto zonos Parodos anotacijoje rašoma: „Menininkas neatstovauja „brendinėms“ daugelio kartos kolegų aspiracijoms. Paprasčiau tariant – jis nesistengia būti madingu. Nojus įkūnija klasikinę, Renesanso ir Baroko laikais susiformavusį dailininko-vienišiaus, netgi atsiskyrėlio idealą. Tame nėra nieko keisto, nes tai, ką vaizduoja bei išreiškia autorius, tegali atsirasti ramybėje, tyloje, vienatvėje. Menininkas demonstruoja ir puikiai, profesionaliai įvaldytas senosios daugiasluoksnės tapybos technologijas, stebina tarsi laiko mašina būtų atvykęs iš Boscho ir Brueghelio epochos. Kita vertus, kaip ir senieji tapybos meistrai, N. Petrauskas neužsidaro savame kiaute, neįsikalina ant stiklo kalno. Jis yra savojo amžiaus atstovas, atidžiai stebintis aktualijas – žmonijos bendravimo ir elgesio formas, kurios, kaip ir šis pasaulis, nėra pasikeitusios nuo Adomo ir Ievos sutvėrimo laikų.“ Lankytojai parodą įvertino įvairiai: vieniems darbai labai patiko, kitiems – ne, nes pasaulio suvokimas čia – neįprastas ir ne tiek suteikiantis estetinio pasigėrėjimo, kiek išmušantis iš komforto zonos. Abejingų, manau, nebuvo. Nes tokių šioje parodoje ir negalėjo būti.
Pamokos – iš tėvo Tautodailininkas drožėjas Adolfas Viluckis susidomėjęs apžiūrinėjo N. Petrausko kūrybą ir atviravo pats bandąs kurti siurrealizmo stiliumi. „Žmonėms nusibodo rūpintojėliai. Angelai dar eina, bet jau pačiam norisi kažko įdomesnio. Čia – stiprūs darbai. Aš manau, kad jų siužetus menininkas turėjo iš anksto sumąstyti, o tik po to sėsti prie drobės. Drožėjams dažniausiai būna atvirkščiai: imiesi darbo, ir tik po to pasimato, kas iš to išeis“, – kalbėjo A. Viluckis. Žinomas šalies menininkas kretingiškis Andrius Miežis sakė dar neaplankęs šios parodos, tačiau puikiai žinąs Nojaus kūrybą: „Jis dalyvavo mano parodos atidaryme Vilniuje, o aš jo darbus labiau žinau iš virtualios erdvės. Jis nėra mano favoritas, bet aš gerbiu jį už darbą, talentą ir vaizduotę. Jis tapo siurrealistiniu stiliumi, ir man jo darbai būtų patikę prieš kokius 25-erius metus. Bet dabar nebežavi, kai menininkas iš vidaus iškelia visus savo vidinius demonus. Manau, kad ir Froidas čia rastų, ką pasakyti.“ Beje, N. Petrauskas, pasak A. Miežio, nėra šios krypties Lietuvoje pradininkas: panašiai tapė jo tėvas, taip pat dailininkas Romualdas Petrauskas, dar – Stasys Eidrigevičius, Šarūnas Sauka. --- Nojus Petrauskas Vilniaus dailės akademijoje baigė scenografijos bakalauro ir monumentaliosios tapybos magistro studijas. Menininkas aktyviai dalyvauja grupinėse parodose Lietuvoje ir užsienyje – JAV, Vokietijoje, Ispanijoje, Lenkijoje. Yra surengęs personalines parodas – „Du monologai“ (2014), „Transcendentinis siuras“ (2019), „Miego apeigos“ (2020), „Regėjimai“ (2021), „Sapno apeigos“ (2022), „Kitapus“ (2023). AP galerijoje pristatyta paroda „Blyksnis prieblandoje“ – aštuntoji asmeninė menininko paroda. N. Petrauskas 2016 m. Baltic Young Artist Award konkurse pelnė publikos pasirinkimo apdovanojimą.
|
|
