Įprasta manyti, kad ieškiniai dėl įvairiausių traumų darbe dažniausiai pateikiami dirbant pavojingomis laikomose darbovietėse. Pavyzdžiui, statybų aikštelėse, gamyklose ir panašiose aplinkose, kuriose kasdien susiduriama su aukštą riziką keliančiais įrenginiais, aukščiu ir pan. Taip, tokiose darbo vietose traumos kur kas dažnesnės ir neretai sunkesnės. Vis dėlto, traumas galimai dėl nesaugios darbo aplinkos galima patirti ir dirbant iš pirmo žvilgsnio labai žemos rizikos aplinkoje – įprastame biure. Kokios traumos vienos dažniausių čia?

1. Paslydimai, suklupimai, kritimai

Paslydimai, suklupimai ir kitimai yra tarp dažniausių traumų, patiriamų biuruose. Dėl ko įvyksta šie traumas sukeliantys atsitikimai? Tai gali būti šlapios grindų dangos, nelygių paviršių, pažeistos kiliminės dangos ar tiesiog pavojingai daiktais apkrauto praėjimo pasekmės. Tuomet darbuotojai gali kentėti nuo įvairiausių traumų – patempimų, lūžių, kitų audinių sužalojimų. Kartais tai tampa ieškinio dėl nesaugios darbo aplinkos pagrindu. Siekiant įrodyti kitos šalies kaltę, ypač sudėtingose situacijose, neretai pasitelkiamos ir juristo paslaugos.

2. Nuolatinės įtampos sukeliamos traumos

Pasikartojančios / nuolatinės įtampos traumos biurų aplinkoje dažniausiai sukeliamos ilgo darbo kompiuteriu, skurdžios ergonominės aplinkos, kokybiškų poilsio pertraukų trūkumo ir kasdien atliekamų pasikartojančių užduočių, veiksmų. Ilgainiui darbuotojus gali imti varginti įvairių kūno vietų skausmai, pavyzdžiui, riešo, kaklo, nugaros. Žinoma, tokių sužalojimų tiesioginį ryšį su darbdavio atsakomybe susieti sudėtinga – ar tikrai tai nesaugi darbo aplinka ar darbdavio aplaidumas, o ne darbuotojo pasirinkimai ir veiksmai?

3. Krentančių objektų sukelti sužalojimai

Biuruose tai retesni scenarijai, bet taip pat galimi. Biuro aplinkoje tokias traumas gali sukelti netinkamai sandėliuojami daiktai, nestabilios lentynos ir pan. Tai gali baigtis galvos ir kitų kūno dalių sužalojimais, įpjovimais, nubrozdinimais ir kitomis traumomis. Saugus daiktų sandėliavimas ir objektų tvirtinimas taip pat yra darbdavio pareiga, kurios ignoravimas gali tapti žalos sveikatai ieškinio pagrindu.

4. Su elektros instaliacijomis susiję sužalojimai

Biurai neatsiejami nuo elektros prietaisų ir erdves juosiančių elektros laidų, kurie kartais tampa nelaimingų atsitikimų dalimi. Netvarkinga elektros instaliacija, atviri laidai ar netinkamai veikianti įranga gali sukelti elektros smūgį ar nudegimus. Tokios situacijos gali baigtis išties liūdnai, tad, nenuostabu, kad aplaidumas šiuo klausimu gali tapti ir tampa žalos sveikatai ieškinių pagrindu.

5. Ergonominės traumos

Prastai suprojektuotos darbo vietos ir darbo vietos baldai ilgainiui gali sukelti ergonominėmis vadinamas traumas. Tai apima lėtinį kaklo ir nugaros skausmą, raumenų ir kaulų sistemos sutrikimus ir akių įtampą, kuri gali atsirasti, pavyzdžiui, dėl netinkamo apšvietimo ar netinkamos kompiuterio ekrano padėties. Vėlgi, čia yra nemažai iššūkių įrodyti, kad būtent darbdavys neužtikrino saugios ir ergonomiškos darbo aplinkos ir kad traumą sukėlė būtent ši.

Nors traumos biuro aplinkoje retos ir modernūs biurai retai tampa nelaimingų atsitikimų aikštelėmis, tai nereiškia, kad čia traumos nevyksta. Lygiai taip pat kaip ir nereiškia, kad sunkiau įrodomos traumos mažiau pavojingose darbo aplinkose negali tapti žalos sveikatai ieškinio pagrindu. Bene esminis klausimas čia – ar tikrai galima įrodyti kito kaltę ir tiesioginę tam tikrų įvykių ar veiksmų sąsają su patirtais sužalojimais?

• Rašyti komentarą (0)