Maršruto „Grafų Tiškevičių kelias“ idėjos autorius Romualdas Beniušis su logotipą maršrutui sukūrusia dukterimi Rūta brandina sumanymą, kad maršrutą būtų galima pristatyti ir nufilmavus jį iš paukščio skrydžio. „Talkinti pasisiūlė kretingiškis Tomas Daukantas“, – sakė R. Beniušis.

Kretingos rajono švietimo centro Turizmo informacijos centras šiemet kretingiškiams, miesto ir rajono svečiams iš Lietuvos, užsienio valstybių siūlo 39 maršrutus, tarp kurių – ir naujas parengtas maršrutas „Grafų Tiškevičių kelias“. „Šis maršrutas skirtas mėgstantiems keliauti labiau savarankiškai, o didžiausia naujiena – kad vaikščioti ir domėtis Kretingos istorija bus galima su žygeivio pasu“, – teigė Kretingos rajono švietimo centro direktoriaus pavaduotoja turizmui Valdonė Žiobakienė.

„Žygeivio pasas – tarsi suvenyras, liksiantis apsilankius Kretingoje ir praėjus „Grafų Tiškevičių keliu“. Maršruto pradžioje Kretingos muziejuje Žygeivio pase bus uždėtas pirmasis spaudas, baigus maršrutą Turizmo informacijos centre – antrasis. Jais patvirtintas dokumentas įprasmins tai, kad Kretingos miesto svečias praėjo „Gratų Tiškeivčių keliu“ ir aplankė visus jo istorinio-kultūrinio paveldo objektus“, – paaiškino maršruto idėjos autorius kraštietis kraštotyrininkas mėgėjas „Pajūrio naujienų“ bendraautoris Vilniuje gyvenantis Romualdas Beniušis. Jo pastebėjimu, tokio kelio Lietuvoje niekur kitur nėra: turistas gali keliauti savarankiškai, jam nereikia didelio fizinio pasirengimo, keliautojas pats planuoja savo laiką. „Šis maršrutas unikalus tuo, kad istorinį-kultūrinį kelią pažinti užtenka kelių valandų, ir visa tai galima padaryti einant viena gatve“, – maršruto išskirtinumą akcentavo idėjos ir leidinio „Grafų Tiškevičių kelias“-žygeivio paso tekstų autorius, o logotipą maršrutui ir spaudą sukūrė jo duktė architektė Rūta Beniušytė. Leidiniui iliustruoti panaudotos kretingiškių fotografų Karolio Bakūno, Gvido Taurinsko, Jolantos Klietkutės nuotraukos.

„Apgalvojant maršrutą, dar viena mintis buvo susieti Kretingos muziejų su Rotušės aikšte, kad keliautojas, atvykęs į Kretingą, neapsiribotų vienu kuriuo nors objektu: tarkim, aplankęs garsųjį Žiemos sodą Kretingos muziejuje, jis į miesto centrą ir nebežingsniuoja, arba atvirkščiai – pabuvojęs katalikų bažnyčios-pranciškonų vienuolyno komplekse, iki muziejaus dėl kokių nors priežasčių gali ir nebenueiti, juolab neužsukti į senąsias kapines arba pakeliui į muziejų – jas tiesiog praeiti“, – maršruto vienovės ir įvairovės svarbą akcentavo jo sumanytojas R. Beniušis.

Kuo patrauklus ir įdomus „Grafų Tiškevičių kelio“ maršrutas?

„Jo esmė – kad tik per kelias valandas turistai Kretingoje gali pamatyt ir aplankyti vieną didžiausių Lietuvoje žiemos sodų, į unikalių Lietuvos pasiekimų knygą įrašytus: aukščiausius kapinių vartus, seniausias ir puošniausias bažnyčios duris, aukščiausią medinį altorių, seniausius veikiančius vargonus ir seniausią Saulės laikrodį. Kretingoje daug kur regime Tiškevičių šeimos palikimą. Išsibarstęs po visą miestą jis kviečia pažinti tai, ką ši garbinga giminė statė ne tik sau, bet ir ateities kartoms“, – maršrutą apibūdino R. Beniušis ir V. Žiobakienė. Ji paaiškino, kad maršrutas buvo sumanytas dar pernai, tačiau jį turizmo darbuotojai testavo, tobulino, kol jis buvo išgrynintas, parengtas leidinys, žygeivio pasas, kuris turėtų suintriguoti ne vieną keliautoją.

Kretingos rajono turizmo informacijos centro turizmo vadybininkė Laura Kriginaitė parodė leidinį „Grafų Tiškevičių kelias“-žygeivio pasą, kuris apsilankiusiajam Kretingoje išliks kaip įdomus suvenyras.

„Grafų Tiškevičių kelio“ maršrutas prasideda Kretingos muziejuje, buvusiame Tiškevičių dvare su Žiemos sodu. Be jo, čia pat galima aplankyti Dvaro parką su romantišku Meilės akmeniu ir astronominiu kalendoriumi ir Saulės laikrodžiu, ūkinių pastatų kompleksą su buvusiu vandens malūnu, Dvaro saldainine ir Tradicinių amatų centru. Atsisveikinus su Tiškevičių dvaru, einant Vilniaus gatve, priartėjama prie senųjų Kretingos miesto kapinių, kur stovi 1893 m. pastatyta grafų šeimos neogotikinė koplyčia-mauzoliejus, kuriame saugomi grafų šeimos narių sarkofagai, verta stabtelėti ir prie Kretingos parapijos II senųjų kapinių šiaurinių vartų, kiek paėjus – prie pietinių vartų, įrašytų į Lietuvos išskirtinių pasiekimų knygą. Trumpas pasivaikščiojimas – ir keliautojas sustoja ant Grafo Tiškevičiaus tilto, nuo kurio mielai pasigrožės lurdo grota ir jo prieigomis, prisėdęs ant suoliukų – pailsės. Keliaudamas atnaujinta Vilniaus gatve keliautojas pasieks Viešpaties Apreiškimo Švč. Mergelei Marijai bažnyčią. kurioje norinčiųjų pažinti Kretingą laukia daugybė įspūdžių.

Einant „Grafų Tiškevičių keliu“ galima susipažinti ne tik su Kretingos dvaro istorija ar garbingos giminės paliktais ženklais, bet ir pamatyti Kretingos senamiestį, pabuvoti Kretingos evangelikų liuteronų bažnyčioje, senosiose kapinėse aplankyti Jurgio Ambraziejaus Pabrėžos kapą-koplytėlę, susipažinti su Šv. Antano rūmų, Kretingos lurdo grotos istorija, pasigrožėti Rotušės aikšte, kurioje pastatytas paminklas miesto įkūrėjui karvedžiui Jonui Karoliui Chodkevičiui.

Praėjusiais metais Kretingos rajono turizmo informacijos centre pabuvojo per 11 tūkst. keliautojų, 10 tūkst. 213 – iš Lietuvos, 879 – užsienio – Latvijos, Lenkijos, JAV, Vokietijos, Didžiosios Britanijos, Airijos ir kitų šalių – piliečiai. „Įprastai jie savo kelionę Kretingoje pradeda nuo katalikų bažnyčios ir pranciškonų vienuolyno, o naujasis maršrutas, manau, tikrai paįvairins jų įspūdžius mūsų krašte“, – V. Žiobakienė teigė, kad turistų srautui iš užsienio Kretingos rajone įtakos turi ir į Klaipėdos uostą atvykstantys kruiziniai laivai.

• Rašyti komentarą (1)