|
|
|
Kaip sumažinti sergamumą vėžiu
Kretingoje lankiusis mūsų kraštietė profesorė Elena Moncevičiūtė-Eringienė, iš esmės įsigilinusi į vėžio ligos problemą, yra aktyvi sveikos gyvensenos šalininkė ir propaguotoja. Apie sveiko gyvenimo būdo reikšmę sveikatai profesorė kalba ir savo knygutėje “Sveiko gyvenimo būdo privalumai užkertant kelią vėžiui”. Sergamumas vėžiu kasmet didėja Visoje planetoje nuo vėžio per metus miršta apie 7 mln. žmonių. Suskaičiuota, kad 2020-aisiais šis skaičius padvigubės. Norint užikirsti kelią vėžiui, būtina imtis dviejų svarbiausių priemonių: mažinti tabako gamybą, siekti, kad kuo mažiau žmonių rūkytų, ir keisti maisto gamybos, mitybos bei alkoholio vartojimo įpročius. Profesorė teigia, kad dauguma vėžinių ląstelių organizme atsiranda nuo cheminių medžiagų ir kitų aplinkos kenksmingų elementų (biologiniai ir fiziniai veiksniai) kūno ląsteles žeidžiančio poveikio. Ir tik 20 procentų vėžinių susirgimų yra kitokios - organizmo vidinės – kilmės. Aukštą gyvenimo lygį pasiekusiose šalyse vis labiau piktnaudžiaujama technikos ir elektronikos pasiekimais, nesaikinga mityba, narkotikais, rūkalais ir kt. Ir visa tai gausina rizikos veiksnius organizmo ląstelių pažeidimams atsirasti ir ląstelėms transformuotis į ikivėžines, o vėliau - ir į vėžines ląsteles. Tai gali sužadinti ir įgimtą polinkį į vėžio ligą. Manoma, kad užkirtus kelią ląstelių žalojimui, imtų mažėti ir sergamumas vėžiu. Tačiau kovoti su sveikatai žalingais įpročiais nėra lengva. Kad visiškai suprastume vėžio rizikos veiksnių šalinimo iš aplinkos reikšmę, mūsų visuomenei prireiks dar keliolikos metų. E.Moncevičiūtė-Eringienė teigia, jog sveiko gyvenimo būdo dėsniai yra labai paprasti: palaikyti normalų kūno svorį, valgyti įvairų maistą, vengti riebaus maisto, ypač įsotintų gyvulinių riebalų, vengti cholesterolio, vartoti pakankamai kaloringą ir skaidulingą maistą, vengti per didelio kiekio cukraus, nevartoti per daug druskos, saikingai vartoti alkoholinius gėrimus, o dar sveikiau būtų apsieiti be jų, nerūkyti ir nevartoti narkotinių medžiagų, sportuoti. Nors šie sveiko gyvenimo dėsniai ir labai paprasti, tačiau žmonės jų nesilaiko. Laikantis šių dėsnių, mažiau būtų ir stresų. Eksperimentuose įrodyta, kad stresas veikia vėžinį procesą. Žalingi įpročiai Manoma, kad tabako rūkymas sukelia 30 proc. visų žmogaus navikų, aloholis - 12 proc., neracionali mityba - 35 proc., kenksmingi profesiniai veiksniai - 4 proc., o aplinkos užterštumas kancerogenais – 2 proc. Pasaulinė sveikatos organizacija yra paskelbusi, kad pagrindinis plaučių vėžio rizikos veiksnys yra tabako rūkymas. Jis sudaro 80 proc. visų piktybinių plaučių navikų priežasčių. Taip pat nustatyta, jog yra tiesioginė priklausomybė tarp per parą surūkytų cigarečių skaičiaus ir plaučių vėžio dažnumo. Įtakos turi ir rūkymo būdas – didesnė rizika rūkant cigaretes, mažesnė – pypkes ir cigarus. Dervų kiekis cigaretėse taip pat svarbu. Jis būna nuo 20 iki 40 mg cigaretėje. Tabako dūmuose esančios kancerogeninės medžiagos gali sukelti navikinį procesą ar slopinti organizmo normalias apsaugines reakcijas. Tai gali turėti įtakos ir mirtingumo padidėjimui nuo gripo ar tuberkuliozės tarp rūkančiųjų, nors pats rūkymas šių ligų ir nesukelia. Nerūkančių vyrų tikimybė susirgti plaučių vėžiu yra keturis kartus mažesnė negu rūkančių. Žmogaus sveikatai įtakos turi ir pasyvus rūkymas. Rūkant patalpoje nuodingos tabako medžiagos vienodai veikia tiek rūkančius, tiek nerūkančius. Vyro, kuris per parą surūko 20 cigarečių, žmona priverstinai pasyviai “surūko” 10 cigarečių, o vaikas – 6 cigaretes. Jei nerūkantis žmogus prirūkytoje patalpoje praleidžia 2-3 valandas, organizme susikaupia toks pat smalkių ir nikotino kiekis, kaip ir rūkančiųjų. Ypač rūkymas pavojingas nėščioms moterims. Dėl motinos rūkymo nėštumo metu mokyklinio amžiaus vaikai gali būti atsilikę. Rūkančių tėvų vaikai dažnai serga bronchitais, plaučių uždegimu, jiems trūksta A, B, C vitaminų, nes tabako dūmuose esančios medžiagos sutrikdo vitaminų pasisavinimo procesus. Vartojant alkoholį padidėja rizika susirgti burnos ertmės, gerklų, stemplės ir skrandžio vėžiu. Nustatyta, kad žmonėms, kasdien išgeriantiems daugiau kaip 60 g alkoholio ir surūkantiems 20 cigarečių, rizika susirgti vėžiu padidėja 44 kartus. Tyrimais taip pat įrodyta, kad rūkančių ir vartojančių alkoholį vyrų imuninė sistema labiau pažeista, ir skiriasi didesniu pažeidimo laipsniu, palyginus su taip pat besielgenčių moterų imunine sistema. Liesas maistas prailgina gyvenimą Mokslininkai patvirtino, kad ilgam gyvenimui įtakos turi ir liesas maistas. Atlikus tyrimus su žiurkėmis ir pelėmis paaiškėjo, kad šeriant liesu maistu jos gyvena du kartus ilgiau negu duodant riebų. Atlikus tyrimus įrodyta, kad yra ryšys tarp suvartoto gyvulinių riebalų kiekio ir vėžio atsiradimo. Tai patvirtina storosios žarnos ir priešinės liaukos vėžio atvejai. Ši liga Vakarų šalyse, kur vartojama daugiau riebalų, yra labiau paplitusi negu Azijoje, kur riebalų vartojama labai mažai. Riebus maistas padidina ir širdies kraujagyslių užakimą bei širdies priepuolių ir infarkto riziką. Todėl profesorė savo knygutėje pataria mažiau valgyti sviesto, grietinės, margarino, mažinti aliejaus kiekį, nupjauti nuo mėsos riebalus, mėsą geriau virti ar troškinti negu kepti, verdant sriubą mėsą pavirinus porą trejetą minučių vandenį nupilti, nevartoti rūkytų ir sūrių produktų, nes jie gali padidinti stemplės bei skrandžio vėžio riziką. Patariama daugiau valgyti daržovių ir grūdinių patiekalų. Maistas, kuriame daug daržovių ir vaisių, yra susijęs su daugumos epitelinių navikų sumažėjusia rizika: burnos, kasos, stemplės, skrandžio, inkstų, šlapimo pūslės ir kitų organų. Antivėžinės maisto medžiagos Koks turi būti maistas, kad sumažėtų vėžio rizika? Svarbu vitaminai A, C, E, selenas, dietinės augalinės skaidulos. Beta karotinų yra tamsiai žaliose ir geltonose daržovėse: špinatuose, pomidoruose, morkose, kopūstuose. Tačiau profesorė pastebi, kad Lietuvoje pardavinėjamas raudonasis palmių aliejus, nors ir yra beta karotinų šaltinis, tačiau dėl didžiulio kiekio sočiųjų riebalinių rūgščių negali mažinti nei vėžio, nei širdies kraujagyslių ligų rizikos. Vitamino C gausu citrusiniuose vaisiuose, pomidoruose, bulvėse, uogose, melionuose, bananuose, lapinėse daržovėse, žiediniuose kopūstuose. Vitamino E šaltiniai – visi grūdų produktų patiekalai, kviečių daigai, špinatai, sojos pupelės, Briuselio kopūstai. Seleno yra kviečių daiguose, sėlenose, svogūnuose, pomidoruose. Dietinių skaidulų – daržovėse, vaisiuose, grūduose, duonoje, pyraguose. Būtinas poilsis ir mankšta Stresai mažina organizmo atsparumą navikams. Todėl reikalinga neigiamų emocijų ir streso būklių profilaktika, rytinė mankšta, sportas, poilsis. Nustatyta, kad fizinis aktyvumas užkerta kelią storosios žarnos vėžiui. Knygutės autorė pastebi, jog Vakaruose daugiau negu pusė žmonių sportuoja po pusvalandį tris kartus per savaitę, pas mus taip sportuoja tik 5 - 8 procentai gyventojų. Ji rekomenduoja pasivaikščioti per parą bent po du kilometrus. Sveikatai įtakos turi ir vienodas 8 val. miegas. Geriausias miegas būna atsigulus vienodu laiku iki 24 val. Gerai pailsėjusi nervų sistema lengvai įveikia ir stresines situacijas, kurios turi įtakos vėžinėms ląstelėms formuotis.
|
|
