|
Kelią skinasi modulinis mokymas
Klaipėdos Ernesto Galvanausko profesinio mokymo centro Kretingos filialo Profesinio mokymo skyriaus vedėja Rita Andrijauskienė gerų žinių turi rajono bendrojo lavinimo mokyklų mokiniams – filialas plečia modulių pasiūlą, kas sudaro puikias galimybes įgyti praktinių įgūdžių. „Mūsų filialo naujiena – kad nuo naujų mokslo metų devintokai, arba pirmokai gimnazistai, galės mokytis nesudėtingos technologijos tautinio paveldo patiekalų, vienuoliktokai, arba trečiokai gimnazistai, – sveikos mitybos patiekalų gaminimo“, – R. Andrijauskienė akcentavo dvejopą modulių naudą: mokiniai įgyja praktinių įgūdžių, kurie pravers gyvenime, antra, – tai gali turėti įtakos ir renkantis profesiją. „Tarkim, mokiniui patinka gaminti, ir jis nusprendžia tapti profesionaliu virėju ar virtuvės šefu“, – pasvarstė skyriaus vedėja. Šiuo metu Klaipėdos Ernesto Galvanausko profesinio mokymo centro (KEGPMC) Kretingos filiale mokosi 56 virėjo specialybės mokiniai. Per šiuos mokslo metus šioje mokymo įstaigoje papildomai mokėsi 3 grupės virėjų, kuriuos nukreipė Užimtumo tarnyba. „Sudarėme ir nemažai pameistrystės sutarčių. Darbdaviai pradeda suprasti pameistrystės naudą, nes, taikant pameistrystės mokymosi formą, vyksta glaudus profesinio mokymo įstaigų ir darbdavių bendradarbiavimas, mokiniams sukuriamos sąlygos įgyti reikiamų profesijos įgūdžių realioje darbo vietoje“, – pasidžiaugė R. Andrijauskienė. Kretingos filialo profesijos mokytojų pastangomis būsimiesiems virėjams suteikiamos naujausios žinios, o motyvacija gerai mokytis, siekti profesijos aukštumų skatinama įvairiais būdais, vienas kurių – meistriškumo konkursai. Štai ne per seniausiai Marijampolės profesinio rengimo centre įvyko šalies profesinio mokymo įstaigų mokinių svetingumo profesinio meistriškumo „AEHT- LT 2024“ konkursas, kurio tikslas – ugdyti mokinių profesinį pasirengimą ir jų motyvaciją, kūrybingumą, iniciatyvumą ir bendradarbiavimą, kelti svetingumo profesijų prestižą. Konkurse dalyvavo 88 būsimi kulinarijos, konditerijos, baro, restoranų paslaugų profesionalai iš 22-jų Lietuvos profesinio mokymo įstaigų, tarp jų – ir KEGPMC Kretingos filiale virėjo profesijos besimokantys trečiakursiai Artem Plyta ir Dominykas Klapatauskas, kurie varžėsi Kulinarinio dekatlono rungtyje. „Šis konkursas – tai ne konkuravimo, bet bendradarbiavimo renginys, kadangi tikslų siekia mišrios komandos, burtų keliu sudarytos iš skirtingų mokymo įstaigų mokinių. Tad konkurse sėkmę lemia ne tik profesinis pasirengimas, atlikimo technika, bet ir gebėjimas bendrauti, kartu planuoti ir įveikti jaudulį“, – konkurso esmę apibūdino R. Andrijauskienė. Kretingos filialo mokiniai pasirodė kuo geriausiai ir grįžo su apdovanojimais: A. Plyta iškovojo I v., D. Klapatauskas – III v. Konkursui juos parengė profesijos mokytojos Gita Ingrida Stupelienė ir Daiva Anužienė. Mokytojų pastebėjimu, konkursas buvo įdomus tuo, kad vyriausiasis teisėjas tik konkurso dieną įvardino produktus, kuriuos reikėjo panaudoti gaminant patiekalus, o komandos nariai turėjo sudaryti receptūras, parašyti gamybos eigą, grafiškai pavaizduoti patiekalo apipavidalinimą ir pateikimą. Kulinarinio dekatlono komandos atliko penkias individualias ir šešias komandines užduotis, tarkim, reikėjo pagaminti krevečių tartarą pagal vyriausiojo teisėjo receptūrą, iškepti blynelius su įdaru ir padažu bei juos flambiruoti, o pagrindiniam patiekalui – patiems paruošti anties krūtinėlės filė ir ją patiekti su emulsiniu padažu. Be modulių, susijusių su patiekalų gamyba ir galima virėjo profesija, Kretingos filiale dar bus galima pasirinkti TR1 kategorijos traktorių vairavimo, automatinių gamybos sistemų pavarų ir mechanizmų remonto ir techninės priežiūros, aromatinių augalų auginimo ir derinimo želdynuose, floristinių kompozicijų plokštumoje komponavimo. „Mokiniams sudaromos ypač geros sąlygos: visų pirma, – modulius jie gali rinktis vietoje technologijų pamokų. Tvarkaraščius deriname lanksčiai, mokinius atsivežame ir parvežame savo transportu, mokiniams gali būti mokamos stipendijos ir teikiama kita materialinė parama. Baigęs atskirą modulį, mokinys pagal teisės aktų numatytą tvarką gaus įgytą kompetenciją patvirtinantį pažymėjimą“, – modulių pranašumus įvardino Klaipėdos Ernesto Galvanausko profesinio mokymo centro direktorė dr. Dalia Martišauskienė. Ji neabejojo, kad įgytos kompetencijos jam leis užsiimti atitinkama veikla, o mokantis toliau pagal profesinio mokymo programas ar siekiant aukštojo mokslo pagal to paties kvalifikacijos lygio ir tos pačios kvalifikacijos programą įgytos kompetencijos bus įskaitytos – mokiniui sutrumpės mokymosi laikas. Vieni pirmųjų mūsų rajone modulinį mokymąsi išbandė Jurgio Pabrėžos universitetinės gimnazijos mokiniai: 12 gimnazistų šiais mokslo metais mokėsi automatinių gamybos sistemų pavarų ir mechanizmų remonto ir techninės priežiūros, 2 mokiniai iš Pranciškonų gimnazijos – TR1 kategorijos traktorių vairavimo. Visiems jiems kartą per pusmetį buvo mokama stipendija, Jurgio Pabrėžos universitetinės gimnazijos mokiniai į pamokas ir po pamokų buvo pavėžėjami Kretingos filialo autobusiuku. Profesinių modulių įgyvendinimas bendrojo ugdymo programose leistinas beveik 5-erius metus. „Tačiau moduliai dar sudėtingai ir lėtai skinasi kelią“, – konstatavo Jurgio Pabrėžos universitetinės gimnazijos direktorius dr. Kęstutis Trakšelys, neabejodamas, kad moduliai – puiki galimybė paįvairinti ugdymo planą ir ugdymo procesą, kadangi mokiniai praktinių įgūdžių pagal modulius mokosi vietoj technologijos pamokų. Ar sprendimas nuo šių mokslo metų pradžios ugdymo procesą praturtinti moduliais buvo geras, buvo inicijuota apklausa: ar tikslinga mokytis profesinių modulių, ar mokiniai rekomenduotų kitiems rinktis tokią technologijos pamokų alternatyvą. Iš apklausoje dalyvavusių mokinių 97 proc. į klausimus atsakė „taip“, taip pat akcentavo, kad mokydamiesi profesinio modulio jie įgijo darbo komandoje ir problemų sprendimo įgūdžių, teorinių ir praktinių žinių, iniciatyvumo, kūrybingumo, mokėjimo mokytis kompetencijas. „Galime džiaugtis ir didžiuotis, kad Klaipėdos regione mes buvome pirmosios kregždės įgyvendinant profesinių modulių integraciją į bendrąjį ugdymą. Žinoma, sudaryti tvarkaraštį, užtikrinti mokinių lankomumą ir motyvaciją – tai papildomi darbai, kurie gula ant gimnazijos administracijos pečių. Tačiau, jeigu galima ugdymo procesą padaryti lankstesnį, patrauklesnį ir priimtinesnį mokiniui, tai būtina visus sunkumus išspręsti. Nieko nesiekdami, neįsileisdami naujovių ir vengdami pokyčių, tikrai nebūsime ta švietimo institucija, kuri patirtų sėkmę ir laiduotų mokinių mokymosi pasiekimus“, – gimnazijos direktorius K. Trakšelys teigė, kad kitais mokslo metais gimnazijoje planuojama sudaryti 2 grupes mokinių, norinčių mokytis profesinių modulių. Gimnazijos vadovas neabejojo, kad toks bendradarbiavimas tarp bendrojo ugdymo mokyklų ir profesinių mokyklų atskleidžia ugdymo sistemos vieningumą, nuoseklumą, tarpdiscipliniškumą, mokinių kompetencijų, įgūdžių įvairiapusišką ugdymą ir plėtojimą. Kretingos rajono savivaldybės Švietimo skyriaus vedėjos Astos Burbienės požiūriu, profesiniai moduliai yra pažanga, kuri taikoma ir kitų šalių praktikoje, naudojama ir vertinama. „Šiam procesui suaktyvinti reikėtų daugiau viešumo ir didesnės sklaidos“, – mintį išsakė Švietimo skyriaus vedėja. Tai, kad į pagrindinio ir vidurinio ugdymo programas (bendrojo ugdymo mokyklų I–II ir III–IV gimnazijos klasių mokiniams) gali būti įtraukiami profesinio mokymo programų moduliai, numato Lietuvos Respublikos švietimo įstatymas.
|