Pajūrio naujienos
Help
2024 Gruodis
Pi 29162330
An 310172431
Tr 4111825
Ke 5121926
Pe 6132027
Še 7142128
Se18152229
Apklausa

Ar pirmi šalies naujos valdžios žingsniai nuteikia viltingai?

Taip
Ne
Neturiu nuomonės
Komentarų topas

Klaipėdos muzikinis teatras vėl atvertas žiūrovams

  • Irena ŠEŠKEVIČIENĖ
  • Kultūra
  • 2024-04-23

Didžiosios „Jūros“ salės vaizdas, joje – 742 vietos žiūrovams.

Praėjusį savaitgalį po 5,5 metus trukusių renovacijos ir statybos darbų duris lankytojams Klaipėdos centre, prie Danės upės, atvėrė Muzikinis teatras, sumanių žmonių dėka tapęs meno kūriniu ir vienu gražiausių statinių ne tik mieste, bet ir šalyje. Specialistai jį laiko ir didžiausiu lietuvišku molio kūriniu pasaulyje.

Darbai kainavo kone 50 milijonų

Vos įžengus į statinį, kuriame modernus stilius puikiai dera su išsaugotais monumentaliais objektais, į akis krinta dekoratyvaus molio sienos. Jos tiesiog prikausto dėmesį 2-jų žiūrovų salių – didžiojoje „Jūros“ su 742 žiūrovų vietomis ir mažojoje „Marių“ su 164 vietų – interjeruose. Išsaugotas per tris aukštus žemyn besileidžiantis senasis sietynas, o ant išorinės pastato sienos – laiką uostamiestyje skaičiuojantis senasis laikrodis.

Prieš įvykstant pirmam renginiui – Gala koncertui – surengtoje spaudos konferencijoje, kurioje dalyvavo Muzikinio teatro vadovė Laima Vilimienė, jos pavaduotojas Naglis Stancikas, darbus atlikusios bendrovės „Infes“ projektų direktorius Mantas Šalčius ir architektų komandos vadovas Marius Mateika, paaiškėjo darbų kiekiai ir mastai. „Šiandieną yra 2 tūkst. 143-oji diena nuo rangos sutarties pasirašymo, – praėjusį penktadienį akcentavo N. Stancikas. – Pradinė šio statinio renovacijos kaina nuo 24 mln. Eur išaugo iki 49,4 mln. Eur. Dalį lėšų – 9,3 mln. Eur – pavyko gauti iš ES fondų, kitas skyrė Vyriausybė. Buvo tūkstantis priežasčių nebaigti šio projekto: pandemija, išaugusios kainos, prasidėjęs karas ir logistikos sutrikimai. Tačiau optimistiškai nusiteikusių žmonių dėka šiandieną matote tikrą stebuklą.“

Pasak architekto M. Mateikos, vien teatro foje matosi 5 sluoksniai molio – tai lietuvių meistrų rankų darbas, paviršius dekoruotas interjerui pritaikytais raštais.

Teatro 5,5 metų renovacijos darbų kelią apibūdino: (iš kairės) projekto vadovas Mantas Šalčius, architektas Marius projekto vadovas Mantas Šalčius, architektas Marius Mateika, teatro vadovė Laima Vilimienė ir jos pavaduotojas Naglis Stancikas.

Pirmieji aukštai – žemiau jūros lygio

Lyginat su ankstesniu teatro pastatu, dalį jo renovavus, o kitą dalį pristačius, dabartinis plotas padvigubėjo ir dabar užima 9 tūkst. kv. m. Statinys yra aštuonių aukštų: pirmieji įrengti požemyje 12 m žemiau jūros lygio, viršutiniame – apžvalgos aikštelė. Įrengti 4 liftai, sumontuota 1,2 km laiptų turėklų.

Teatro foje erdvėse išsaugotas senasis sietynas.

„Statybos darbams panaudota 300 tonų metalo konstrukcijų, pravesta 100 km elektros kabelių, o jei dar pridėsime skirtus scenos technologijoms, iš viso susidarytų 150 km. Scenos technika pakyla ant platformos, kurios keliamoji galia – 120 t, iš gilumos žemiau jūros lygio – tai ir buvo didžiausias statybų iššūkis. Visame pastate įrengtos modernios kondicionavimo ir vėdinimo sistemos, ko ankstesniame teatre nebuvo. Teko ieškoti salėms geriausių akustinių sprendimų, ir tam sumanyta panaudoti molį. Abejoju, ar dar kur nors pasaulyje yra toks techninis išpildymas“, – iškalbingais skaičiais ir faktais operavo N. Stancikas.

Be dviejų žiūrovų salių, kurių scenos uždangai sunaudota 1,2 tūkst. kv. m medžiagos, įrengta 17 persirengimo kambarių aktoriams su 104 grimo stalais. Sumontuoti baldai iš viso sveria 34 t, jų tūris – 120 kub. m.

Miesto valdžia, pastebėjo N. Stancikas, kol kas dar neišpildė pažado – įrengti požeminę aikštelę žiūrovų automobiliams, tačiau viltingai tikimasi, kad tai bus išspręsta. Dabar gi žiūrovams skirta krantinė palei Danę, kur įrengtas vienpusis eismas nuo H. Manto gatvės.

Baletų repeticijų salė su specialia danga.

Teatre dirba per 300 žmonių

Pasidžiaugę, kad baigėsi ilgas kelias ir pagaliau išaušo diena, kai žiūrovas įžengs į atnaujintą teatrą, jo vadovė L. Vilimienė prisiminė, kad būtent jai teko garbė ir išbandymas prieš 5,5 metų įšokti į šią kelio atkarpą: „Vos atvykau vadovauti teatrui, išsyk teko išsikraustyti iš rūmų, ir jau po mėnesio pusė pastato buvo nugriauta. Įkasėme kapsulę ir prasidėjo statyba, ėjome sunkiai, bet kantriai. Tačiau visa tai – jau praeity. Dėkoju visiems, kurie ėjo kartu ir padėjo įveikti sunkumus.“

Scenos mechanizmas pakelia ją iš 12 m gylio pastato rūsio.

Darbus atlikusios bendrovės „Infes“ projektų vadovas M. Šalčius neslėpė, kad jam šis projektas buvęs labai svarbus – vien dėl jo apsisprendė grįžti iš užsienio: „Iššūkių buvo labai daug, bet bendru sutarimu visuomet rasdavome sprendimus“, – tvirtino jis. Penktadienį statybininkai ligi išnaktų dar triūsė ir pastato viduje, ir išorėje, nes šeštadienio vakarą žiūrovams surengtas galingas atidarymo koncertas, į kurį bilietai kainavo 150 Eur.

Paklausta, ar ir kiti bilietai į spektaklius būsią tokie brangūs, L. Vilimienė atsakė: „Menas nekainuoja pigiai. Gala koncertas yra išskirtinis, bet vėliau kainos bus prieinamos visiems. Aš visuomet sakau: už bilietą mokate 25–30 Eur, o tam, kad pamatytumėte reginį scenoje, jums dirba 300 žmonių.“

Šiuo metu Klaipėdos muzikiniame teatre dirba 311 darbuotojų, apie pusšimtis priimta naujai.


Visos teisės saugomos. © 2006-2017 UAB 'Pajūrio naujienos'. Atsakomybės apribojimas. pingvinas