|
|
|
Kultūrinis Jurgio Pabrėžos kelias plečiasi
Kretingiškių entuziasčių kultūros puoselėtojų Astos Pocienės ir Jolantos Klietkutės iniciatyva prieš dvejus metus pradėto kurti kultūrinio-švietėjiško Jurgio Pabrėžos kelio plėtra įgauna pagreitį: ligi šiol jo veikloje dalyvavo 5 savivaldybės – be Kretingos, dar Šiaulių, Telšių, Raseinių ir Rietavo, o netrukus bus pasirašyta sutartis ir su šeštąja – Plungės rajono savivaldybe. Balandžio 11-ąją, pasirašant sutartį su Plungės rajono savivaldybe, Oginskių rūmuose bus surengta šventinė popietė, kurioje dalyvaus ir mūsų rajono Savivaldybės atstovai. Plungės bažnyčioje J. Pabrėža 6-erius metus dirbo klieriku. Kretingos rajono savivaldybės Kultūros ir sporto skyriaus vedėjos pavaduotojos A. Pocienės žodžiais, kuriant šį kelią, norėjosi, kad, pirmiausia, jis būtų susijęs su švietėjo, kunigo, botaniko, liaudies gydytojo Jurgio Ambraziejaus Pabrėžos (1771–1849) gyvenimo, veiklos ir tarnystės vietomis. Antra, kad jis būtų gyvas, o tai reiškia, kad vyktų seminarai, edukacijos, praktiniai mokymai, būtų vedamos ekskursijos, kad kuo plačiau visuomenė, o ypač – jaunoji karta, būtų supažindinta su šios ryškios ir mūsų tautai svarbios asmenybės veikla, gyvenimu, paveldu. Visos savivaldybės, per kurias eina kultūrinis Jurgio Pabrėžos kelias, įsipareigoja siekti, kad šis kelias būtų dinamiškas, nuolat pildytųsi ir taptų vienu populiariausių šalyje. A. Pocienė prasitarė, kad netolimuose planuose – dar ir sutartis su Vilniaus miesto savivaldybe, nes šis miestas susijęs su J. Pabrėžos studijomis – jis mokėsi Vilniaus universitete. „Kultūrinis Jurgio Pabrėžos kelias yra autentiškas, ir ketiname jį sertifikuoti“, – akcentavo viena šio kelio sumanytojų A. Pocienė. Sukurti būtent šį kelią inspiravo faktas, kad J. A. Pabrėža ilgiausiai – nuo 1816-ųjų ligi mirties 1849 m. – gyveno ir dirbo būtent Kretingos pranciškonų vienuolyne, o ligi išvykstant studijuoti, Kretingoje dar baigė ir mokyklą.
„P. n.“ informacija
|
|