Pajūrio naujienos
Help
2024 Gegužė
Pi 6132027
An 7142128
Tr18152229
Ke29162330
Pe310172431
Še4111825
Se5121926
Apklausa

Ar gerai laistomos rajono žvyruotos gatvės?

Taip
Ne
Neturiu nuomonės
Komentarų topas

Iš vandens gręžinio veržiasi ledynų įkalinta gyvybė

  • Vitalija VITKAUSKIENĖ
  • Pirmas puslapis
  • 2024-03-26

Lazdininkų vandens ruošykloje geriamojo vandens momentinius tyrimus kas 2–3 paras atlieka įmonės technologai – nuotraukoje technologė Asta Karalavičiūtė. Kartą per 2–3 mėnesius, esant poreikiui – ir dažniau, vanduo tiriamas laboratorijoje Palangoje.

Nuo 2019 metų vasaros, kai buvo išgręžtas naujas Lazdininkų gyvenvietės gręžinys, gyventojai baiminasi centralizuotai tiekiamą gręžinio vandenį naudoti maistui ir dargi buityje. Gręžinį eksploatuojanti ir jo vandens kokybę užtikrinti turinti uždaroji akcinė bendrovė „Kretingos vandenys“ susidūrė su pačios gamtos mestu unikaliu Lietuvoje iššūkiu – prieš tūkstantmečius šia teritorija praslinkusių ledynų požemio tarpmoreniniuose vandeninguose sluoksniuose „užkonservuotomis“ bakterijomis, grybų sporomis.

Pastatė dar vienus filtrus

Praėjusių metų spalį Lazdininkų gręžinyje buvo sumontuoti vandens valymo filtrai, išbandyti Šilutėje, plačiau šalyje nenaudojami. „Šitie dabartiniai anijonitų-katijonitų naujos kartos vandens filtrai yra paskutinė įmonės viltis pagerinti gręžinio vandens kokybę tiek, kad ji atitiktų geriamam vandeniui keliamus reikalavimus. Laboratoriniai vandens tyrimai nuteikia optimistiškai – vanduo tinkamas naudoti“, – kalbėjo bendrovės „Kretingos vandenys“ direktorė Eglė Alonderienė.

Lazdininkų seniūnaitė Rima Dobravolskienė pritarė, kad pastačius paskutinius vandens valymo filtrus, kurie yra kažkelinti, vandens kokybė pagerėjo, tačiau ne tiek, kad žmonės ryžtųsi jį naudoti maistui. „Vanduo šlykščiai slidus, rankų neina nusiplauti, iš rankų slysta plaunami indai. Atsukus čiaupą vanduo būna pilnas burbuliukų, sklinda chloro kvapas, vandenį palaikius tie burbuliukai subliūkšta, chloras išgaruoja“, – vandenį apibūdino R. Dobravolskienė. Gręžinio vandeniu „Kretingos vandenys“ aprūpina 66 namų ūkius. Seniūnaitės teigimu, dauguma gyventojų yra įsirengę papildomus vandens filtrus savo namuose, bet maistui vandens vis vien nenaudoja. „Per tiek metų žmonių galvose įsėdo, kad tas vanduo maistui netinka ir to suvokimo lengvai neišmuši. Maistui vandenį perkam „bambaliais“ iš parduotuvių“, – sakė R. Dobravolskienė.

Šiandieną gręžinio vanduo pirmiausia prateka pro druską, kurios talpos yra nuolatos papildomos, po to patenka į kas 3–4 dienos plaunamus filtrus. „Dar vis bandome išsiaiškinti geriausią filtrų veikimo režimą. Filtrai veikia automatiniu režimu, išsiplauna irgi. Akylai stebime vandens kokybę tinkluose, ne vien vandenvietėje. Yra gyvenvietėje senesnių vamzdynų, tinklo ruožų, kur vanduo užsistovi, ten tiesiog praplauname“, – apie pastangas užtikrinti vandens kokybę kalbėjo E. Alonderienė.

Siekė gerinti vandens kokybę

Lazdininkų gręžinį, vandenvietę 2019-aisiais įrengė uždaroji akcinė bendrovė „Eigesa“ iš Vilniaus. Šio projekto įgyvendinimas atsiėjo 79 tūkst. eurų, lėšos buvo gautos iš ES paramos fondų, valstybės, Savivaldybės biudžetų. Gręžinys yra dvigubai seklesnis už anksčiau naudotą sovietmečio 200 m gylio gręžinį.

„Kretingos vandenys“ šiandieną rajono kaimuose turi per 20 anų laikų gręžinių, kurių iš maždaug 200 m išgaunamas vanduo neatitinka geriamajam vandeniui nustatytų reikalavimų. Šių gręžinių vandenyje dažniausiai yra fluoro, geležies perteklius. Lazdininkų senojo gręžinio vandenyje buvo dar ir žmogui kenksmingo boro, kurio neužuosi, nepajusi jo skonio. Fluoro perteklius kenkia dantims, geležis – gadina buities prietaisus, vanduo nepriimtinas vartoti dėl spalvos. Tokio vieno giluminio gręžinio įrengimo kaina siekia apie 300 tūkst. eurų. Ypač brangūs yra nufluorinimo filtrai, pigesni geležiai pašalinti.

„Kretingos vandenų“ skaičiavimu, vandens kokybei visose per 20 vandenviečių užtikrinti reikia apie 5 mln. eurų. Giluminių gręžinių vandenyje grybų, bakterijų labai retai tebūna. Imti vandenį iš gilesnių sluoksnių ir statyti brangius įrengimus jo išvalymui apsimoka ten, kur yra daugiau vartotojų, kaip antai, Kretingos mieste. Siekiant, kad ir mažesnėse rajono gyvenvietėse žmonės gautų kokybišką geriamąjį vandenį, buvo pasirinkta statyti pigiau kainuojančius seklesnius nuo 70 iki 100 m gylio gręžinius, kurių vandeny nebeaptinkama perteklinio fluoro, boro, kitų giluminių gręžinių vandeniui būdingų kenksmingų priemaišų. Rajone tokie gręžiniai jau įrengti Baublių, Kurmaičių, Rūdaičių ir Lazdininkų gyvenvietėse.

Vakarų Lietuvos regioną žvalgęs, geologinius tyrimus daręs įmonės „Artva“ geologas Neringas Šeirys patvirtino, kad seklesni vandens gręžiniai vandens kokybės problemas išsprendė Kurmaičiuose, Baubliuose, Rūdaičiuose – „ant ribos“, o Lazdininkuose įklampino į netikėtų problemų liūną.

„Lazdininkų atvejis toks yra pirmas, nestandartinis, sąlygotas prieš tūkstančius metų čia buvusių gamtinių sąlygų. Slenkantys ledynai, kurių ant Lietuvos buvo 4 ar 5 – mokslininkai tebesiginčija, Lazdininkų gyvenvietės seklesniuose tarpmoreniniuose sluoksniuose gamtos stiklainyje užkonservavo bakterijas, grybų sporas, kurios, vandenį pakėlus į paviršių ir jam sušilus iki +10 °C ir daugiau, gavus deguonies, atgyja, ima daugintis“, – aiškino geologas.

Lazdininkų vandenvietės vandenį tyrinėję „Kretingos vandenų“ iš Gamtos tyrimų centro pasamdyti mokslininkai nustatė, kad tame vandenyje dominuojančios yra Flavobacterium micromati ir Pseudomonas frederiksbergensis bakterijos, dominuojantis grybas – Aspergilys flavus.

Ieškodami seklesniuose sluoksniuose švaraus vandens „Kretingos vandenys“ Lazdininkuose keliskart gręžė į skirtingus gylius, bet eksperimentuojant gauti vandens kokybės rezultatai netenkino.

Įmonė viena problemų neįveiks

N. Šeirio teigimu, bakterijų, grybų sporų seklesniuose 70–100 m gylio požemio vandeninguose sluoksniuose, tikėtina, yra ir kaimyninės Skuodo rajono savivaldybės teritorijoje. „Gal nuo 2016–2017 metų šnekama, kad reikėtų išsiaiškinti, kur pagal gamtines sąlygas galima išgręžti seklesnius gręžinius, o kur tokios galimybės nėra, spręsti, geriamąjį vandenį atvesti iš artimiausios vandenvietės ar dargi pigiau būtų jį atvežti“, – sakė geologas, akcentavęs, kad atsižvelgus į šias Lietuvoje išskirtines gamtos sąlygas, gyventojų aprūpinimą švariu vandeniu spręsti turėtų valstybiniu lygiu. „Išeitis Lazdininkuose gal irgi galėtų būti nutiesiant vandentiekio vamzdį iš Darbėnų. „Kretingos vandenys“ ir rangovas vargsta, technologijos, taikomos visoje Lietuvoje, čia netinka, nes tokios čia sąlygos tuose tarpsluoksniuose, ar verta vargti“, – svarstė N. Šeirys.

Nebaigtas Lazdininkų vandenvietės projektas yra iššūkis ir rangovui – bendrovei „Eigesa“, kurios specializacija yra vandens gerinimo įrenginiai. „Per tuos jau beveik 5 metus Lazdininkuose buvo išbandyti turbūt visi žinomi ir galimi vandens filtrai, plaunami tinklai, atskirais laikotarpiais geriamąjį vandenį gyventojams vežėme iš kitų vandenviečių, taip ir žmonių kantrybę visą tą laiką bandėme“, – apie situacijos beviltiškumą kalbėjo E. Alonderienė.

Prasideda naujas ES paramos regioninės plėtros projektams finansuoti etapas. Projektų finansavimo iš ES intensyvumas – 50 proc. Naujos ES paramos galima tikėtis gyvenviečių, turinčių ne mažiau kaip 200 gyventojų vandentvarkos projektams. Iš minėtų per 20 rajono vandenviečių šį kriterijų atitinka Juodupėnų, Raguviškių, Šukės, Laukžemės, Klibių, Senosios Įpilties kaimų vandenvietės. E. Alonderienė patvirtino, kad „Kretingos vandenys“ rengia investicinį išvardytų gyvenviečių aprūpinimo geriamuoju vandeniu projektą, tačiau skirti kitus 50 proc. lėšų, reikalingų investiciniam projektui įgyvendinti, pati įmonė yra nepajėgi. Skolinimosi limitus taip yra galutinai išsėmusi statant vandentiekio ir nuotekų tinklus „Vienybės“ ir „Draugystės“ sodininkų bendrijose, Kluonalių kaime. Direktorė nepaneigė, kad paskolas tenka grąžinti iš įmonės amortizacijai kaupiamų lėšų, todėl esamam turtui atstatyti lėšų nelieka.

„Mažos vandens tiekimo įmonės paliktos likimo valiai. Gaivaliokitės, kol pajėgsite, nebepajėgsite – prijungsime prie „Klaipėdos vandens“. Valstybės vandentvarkos politikos kryptis stambinti vandenį centralizuotai tiekiančias ir nuotekas tvarkančias įmones vis labiau akivaizdi“, – įžvalgomis pasidalijo E. Alonderienė, vandentvarkos sektoriuje įvairiose pareigose dirbanti nuo 1996 metų, vykdžiusi įvairias vadovaujančias pareigas bendrovėje „Klaipėdos vanduo“, nuo 2004 metų 4 kadencijas buvusi šios įmonės valdybos narė.


Visos teisės saugomos. © 2006-2017 UAB 'Pajūrio naujienos'. Atsakomybės apribojimas. pingvinas