Pajūrio naujienos
Help
2024 Gegužė
Pi 6132027
An 7142128
Tr18152229
Ke29162330
Pe310172431
Še4111825
Se5121926
Apklausa

Ar gerai laistomos rajono žvyruotos gatvės?

Taip
Ne
Neturiu nuomonės
Komentarų topas

Apie 8 mln. eurų – tiek Kretingos rajono savivaldybės uždaroji akcinė bendrovė Kretingos šilumos tinklai numato investuoti į įmonės šilumos ūkį per artimiausią dešimtmetį pagal Kretingos šilumos tinklų šilumos ūkio plėtros 2024–2034 metų investicijų planą, kurį patvirtino bendrovės nepriklausoma valdyba ir praėjusiame vasario mėnesio posėdyje vienbalsiai Kretingos rajono savivaldybės taryba.

Kretingos šilumos tinklų 2024–2034 metų investicijų plano priemonės orientuotos šilumos gamybos procese mažinti anglies dioksido šiltnamio efektą sukeliančių dujų išmetimą į atmosferą, nespartinti klimato krizės. Rengiant planą buvo įvertinta esama įmonės šilumos ūkio Kretingos mieste ir rajone situacija. „Dešimtmečio planas padės realiai imtis tam tikros ūkio infrastruktūros modernizacijos, gerinti šilumos tiekimo vartotojams kokybę, svarbus jo tikslas – maksimaliai sumažinti šilumos kainą vartotojams“, – kalbėjo Kretingos šilumos tinklų direktorius Dainius Budrys, pelnęs ir Tarybos politikų pagyrimų už šį įmonės perspektyvą brėžiantį dokumentą, jo parengimo spartą.

Kretingos šilumos tinklų bendrovė pirmoji Lietuvoje sudarė dešimties metų šilumos ūkio modernizavimo, plėtros investicijų planą. Energetikos ministerija yra įpareigojusi šilumą tiekiančias šalies įmones dekarbonizacijos procesui spartinti tokius 10 metų investicijų planus parengti iki šių metų gegužės mėnesio. Šiluma be dūmų – siekiama artimiausioje ateityje visiškai atsisakyti iškastinio kuro, vėliau ir biokuro centralizuotai tiekiamai šilumai gaminti. Kretingos šilumos tinklų įmonė valdo 28 katilines, dauguma jų yra išsibarsčiusios rajone. Jose nemaža dalis katilų pasenę, neefektyvūs. Valstybinė energetikos reguliavimo tarnyba yra nustačiusi, kad šilumą gaminančius katilus naudoti ilgiau kaip 16 metų yra rizikinga. Katilai per tą laikotarpį ne tik atsiperka, bet ir nusidėvi, bet kada gali užgesti. Seni katilai neekonomiški – rankų darbo reikalauja jų priežiūra, kai šiuolaikinių katilų ji yra automatizuota. D. Budrys patvirtino, kad tokių nusidėvėjusių katilų įmonė turi ne vieną. Įmonės šilumos tiekimo tinklai irgi pasenę, Kretingos mieste jų atnaujinta tik apie 56 proc., likę yra per 30 metų ir senesni. Štai Vytauto gatvėje atkasta šiluminės trasos dalis nustebino ir darbus vykdžiusius patyrusius specialistus – metaliniai vamzdžiai apšiltinti tinku, o šis dar apdengtas medinėmis plokštelėmis. Spėjama, kad šilumines trasas taip statė apie 1970 metus. Nusidėvėję katilai, šiluminės trasos yra didžiausias Kretingos šilumos tinklų veiklos rizikos faktorius.

„Esame pasaulinėje technologijų kryžkelėje, šiandieną daug kalbama apie vandenilį, kaip žaliąjį ateities kurą, atsinaujinančią saulės, vėjo energiją. Ne visuose įmonės objektuose, kur šiandieną būtų galima instaliuoti oras-vanduo šilumos siurblius, ir taip efektyvinti šilumos gamybą, turime tam reikiamos elektros galios įvadus. Modernizuoti viską iškart nepavyks, dešimtmečio planas padės užtikrinti nuoseklią, racionalią įmonės pažangą“, – teigė D. Budrys. Planas turėtų pasitarnauti ir užtikrinant sklandžią veiklą keičiantis tiek įmonės, tiek Savivaldybės valdžioms.

2024-ieji yra pirmi Kretingos šilumos tinklų dešimtmečio investicijų plano vykdymo metai. Du oras-vanduo šilumos siurbliai šiemet planuojami Klaipėdos gatvėje Kretingoje. Vienas – Socialinių paslaugų centrui, šiuo metu naudojančiam dujinio katilo gaminamą šilumos energiją. Dujinio katilo neišmontuos, jį paliks atsargai, tiems atvejams, jei oro temperatūra nukristų -10 °C ir dar žemiau, kai oras-vanduo šilumos siurblių efektyvumas smarkiai sumažėja. Kitą oras-vanduo šilumos siurblį įmonė statys netoli Socialinių paslaugų centro esantiems daugiabučiams. Dabartinį dujinį katilą čia taip pat paliks, jei prireiktų papildomai šilumai gaminti. Vieno oras-vanduo šilumos siurblio kaina siekia apie 50 tūkst. eurų. Siurblius pirks ES paramos įmonės lėšomis. Laukžemės katilinė rajone yra pirmoji, kurioje šį šildymo sezoną šilumą gamina oras-vanduo šilumos siurbliai, pakeitę granulėmis kūrenamus katilus. „Oras-vanduo šilumos siurbliai Laukžemėje pasiteisino ir tai skatina juos diegti kitose katilinėse. Į granulėmis kūrenamą katilą granules pakrauti turėjo žmogus, jis turėjo ir katilą išvalyti, sekti, inventorizuoti granulių sunaudojimą. Dabar viską valdome nuotoliu iš Kretingos“, – apie oras-vanduo šilumos siurblių pranašumą sakė įmonės vadovas. Jis pažymėjo, kad oras-vanduo siurblius planuojama įrengti ir pagrindinėje Kretingos miesto katilinėje Melioratorių gatvėje, kad vasarą karštam vandeniui gaminti nebereikėtų kūrenti biokuro katilų. Tai tolima – apie 2034 m. maždaug 2,5 mln. eurų investicija numatyta dešimtmečio investicijų plane.

Jau parinktas rangovas, kuris už 325 tūkst. eurų (apie 2022 metus tam buvo suplanuota 0,5 mln. eurų) iki ateinančio šildymo sezono modernizuos Salantų 3-iąją katilinę, šildančią gimnaziją, darželį. Pakeitus 3 senus katilus 2 po 0,5 megavato galios naujais katilais, katilinė veiks automatizuotai, be personalo, valdoma nuotoliu. Automatizuotos bus biokuro padavimo, katilų valymo sistemos. „Po modernizacijos ši katilinė turėtų būti viena pavyzdinių Lietuvoje“, – žadėjo D. Budrys, akcentavęs, kad modernizacija išspręs ir darbuotojų problemą – darbuotojų mažėja, daugelis yra pensinio amžiaus, jaunesni išvyksta dirbti į užsienį.

Įmonė turi siekį artimiausioje ateityje modernizuoti ir Salantų 4-ąją katilinę, šildančią ligoninę, polikliniką, 5 daugiabučius gyvenamuosius namus. Rengiamas projektas į įmonės centralizuotai tiekiamos šilumos sistemą įjungti Kretingos ligoninę ir Pirminį sveikatos priežiūros centrą (PSPC). Kretingos ligoninė iki šiol naudojasi autonomine šildymo sistema, šilumą gamina ligoninės turimas dujinis katilas, kurio pagaminamos šilumos užtenka ir PSPC. Katilas nebe naujas, dirba apie 20 metų. D. Budrio pastebėjimu, vadovaujantis 2023 m. rugsėjo 23 d. sveikatos apsaugos ministro įsakymu, Lietuvos ligoninės privalo turėti rezervinį apšildymą, tad, pajungus centrinį šildymą, dujinis ligoninės katilas taptų rezerviniu. Praeityje ligoninė buvo Kretingos šilumos tinklų gaminamos šilumos vartotoja. Išlikusi ligoninę su įmonės šilumos tinklais jungusi sena apie 0,5 km trasa, einanti į ligoninę nuo Kretingos dvaro rūmų per parką. „Atkasime senąją trasą ir į senuosius lovius sudėsime naujus vamzdžius“, – apie šiemet laukiančius darbus sakė D. Budrys. Ligoninės ir PSPC įjungimas į centralizuotus šilumos tiekimo tinklus Kretingos šilumos tinklams kainuos apie 250 tūkst. eurų, tam bus naudojamos įmonės lėšos. Daugėjant vartotojų šilumos gamyba taip pat pinga.

Šiemet įmonė yra užsibrėžusi Melioratorių g. Kretingoje pastatyti iki 80 kilovatų galios saulės elektrinę. „Laukiame techninių sąlygų šiai saulės jėgainei įrengti“, – sakė D. Budrys. Įmonė jau turi veikiančius apie 82,7 kilovatų saulės kolektorius, sumontuotus Melioratorių, Pasieniečių ir Žaliosios gatvėse įmonės teritorijose Kretingoje. Pradėjus veikti naujai jėgainei Melioratorių gatvėje, saulės jėgainės patenkins apie 20 proc. įmonės elektros poreikio. „Apie 70 proc. saulės jėgainių pagamintos elektros iškart sunaudosime gamyboje, todėl nebus šios elektros perdavimo, saugojimo išlaidų“, – aiškino D. Budrys. Šiemet įmonė diegs nuotolinį apskaitos prietaisų nuskaitymą katilinėse, ši priemonė irgi numatyta dešimtmečio investicijų plane, kuris tarnaus ir įmonės darbui efektyvinti, sąnaudų mažinimui. Svarstydami ir tvirtindami Kretingos šilumos tinklų 2024–2034 m. investicijų planą Savivaldybės tarybos politikai akcentavo, kad tokių perspektyvinių investicinių planų reikėtų ir kitoms Savivaldybės įmonėms.


Visos teisės saugomos. © 2006-2017 UAB 'Pajūrio naujienos'. Atsakomybės apribojimas. pingvinas