Dienos veiklos centras įdarbino žmones su proto negalia

Kretingos dienos veiklos centro darbuotojos, bendradarbiaudamos su Darbo birža, savo įstaigoje įdarbino keletą globojamų lankytojų. Dauguma jų – turintys proto ir psichikos negalią. Pernai per Viešųjų darbų programą buvo įdarbinti du žmonės, šiemet - irgi du: Saulius Statkauskas tvarko centro aplinką, o Eglė Miščikaitė – archyvą.

Sodininko darbą dirbantis Saulius Statkauskas sakė, jog jam yra labai svarbu užsidirbti pinigų susitvarkyti dantis. Tačiau ne mažiau svarbu - ir darbdavio jam parodytas pasitikėjimas.

„Daugumos neįgalių žmonių, ypač turinčių proto negalią, kratosi darbdaviai. S.Statkauskas ilgokai stovėjo Darbo biržoje, bet darbdaviai jam nieko nepasiūlė. Mes, priimdami tuos žmones dirbti į terpę, kurioje jie būna kasdien, norėjome parodyti, kad jais galima pasitikėti. Norėtume informuoti visuomenę, kad ir proto negalią turintis asmuo geba atlikti jam patikėtas užduotis, gali įsilieti į kolektyvą, būti atsakingas ir pareigingas“, - teigė Dienos veiklos centro socialinė darbuotoja Rita Bendikienė.

Žmonės su proto negalia tedirba pusę darbo dienos – tik 4 val. Jiems yra mokama pagal viešųjų darbų įkainius: per mėnesį į rankas jie gauna nepilnai 400 litų. Pinigai yra jų asmeninė nuosavybė. Į viešuosius darbus jie įdarbinti tik tris vasaros mėnesius.

Prieš įdarbinant neįgaliuosius, centro darbuotojos kalbėjosi su jais: beveik visi norėtų dirbti. Tačiau įdarbinti galima tik tuos, kurių darbingumas – bent 35 procentai. Tai - antros ir trečios grupės invalidumą turintys žmonės. Įdarbinimo galimybės buvo aptartos ir su jų tėvais arba globėjais.

Prieš įdarbinant atrinktieji vieną savaitę be užmokesčio turėjo atlikti darbinę praktiką: ateiti kaip į darbą konkrečiu laiku, ir po vieną sėsti prie siuvimo mašinos ar keramikos darbų. „Lyg ir žaidėme darbą: neįgalusis žinojo, kad atlyginimo negaus, tačiau kantriai turėjo atlikti jam patikėtą užduotį. Taip ugdėme jų darbo drausmę“, - sakė R.Bendikienė.

S.Statkauskas nuo1991 metų nebedirbo. „Man buvo labai svarbu vėl grįžti į darbą, pasijausti visaverčiu žmogumi. Darbas ugdo pareigos jausmą, jautiesi kažkam reikalingas. Smagu, kad tavimi pasitiki kiti žmonės“, - kalbėjo sodininko darbą dirbantis bei Dienos veiklos centro aplinką tvarkantis S.Statkauskas.

49-erių vyras sakė, jog jam visąlaik norėjosi pradėti nuo tos aplinkos, su kuria jis susigyvenęs ir nuo darbdavių, kurie pasitiki juo: „Žmogus su psichikos negalia mūsų visuomenėje dar tebėra tarsi dėme paženklintas. Mūsų kratosi. O čia - pasitiki, ir tai įpareigoja darbą atlikti kiek įmanoma sąžiningiau“.

S.Statkauskas sakė turįs tikslą: dirbti ir susitaupyti pinigų, kad galėtų susitvarkyti savo dantis. Dabar vyras stovi eilėje protezuoti dantis: „Eilė jau praėjo. Jeigu gaučiau dar kitą darbą, savo tikslą pasiekčiau. Dantų tvarkymas kainuos apie 2 tūkstančius litų“.

Pernai Dienos veiklos centre valytoja dirbusi Živilė Balčaitytė sakė uždirbusi per tūkstantį litų. Pinigus ji taupo ir sakė neketinanti jų išleisti: „Taupysiu ir toliau. Man patinka turėti pinigų“. Mergina savarankiškai atvažiuoja iš kaimo, tik iš stoties ją atveža Dienos veiklos centro transportu. 24-erių Ž.Balčaitytė centre mėgsta kurti rankdarbius: ji gražiai siuvinėja, velia iš vilnos.

R.Bendikienė įsitikinusi, jog kiekvienas įdarbintas neįgalus žmogus turi savo užmojų, tikslų, požiūrį į pinigus, kaip ir – skirtingą savą gyvenimo filosofiją.

• Rašyti komentarą (5)