|
|
|
Gaisrinėje – darbuotojų kaita
Dalis ugniagesių gelbėtojų į darbą eina žinodami, kad čia ilgai neužsibus – juos pakeis nauji darbuotojai. Tokia ugniagesių gelbėtojų „statutinimo“ programos kaina. Ši programa, kaip ir dar dešimtyje šalies rajonų, vykdoma Kretingos priešgaisrinėje gelbėjimo tarnyboje. „Sunku atleisti, bet ką darysi“, - prisipažino Kretingos priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos viršininkas Gintaras Bruzdeilinas. Jis nesiryžo spėti, kada baigsis pernai liepą prasidėjusi „statutinimo“ programa, kuria siekiama laisvai samdomus darbuotojus pakeisti statutiniais pareigūnais. Šiuo metu Kretingos priešgaisrinėje gelbėjimo tarnyboje dar trūksta dvidešimties statutinių pareigūnų. G.Bruzdeilino teigimu, naujų darbuotojų taip greitai, kaip norėtųsi, neatsiranda. Kandidatai į statutinius pareigūnus baigia 8 savaičių kursus Ugniagesių gelbėtojų mokykloje, kur įgyjama ugniagesio gelbėtojo kvalifikacija. Dvi šių kursų savaitės yra skiriamos praktikai. Baigusiems šiuos kursus yra garantuojamas darbas. „Pasirašoma trišalė sutartis, todėl nereikia mokėti už mokslus. Žmogus įsipareigoja pas mus dirbti ne mažiau 5 metų“, - kalbėjo G.Bruzdeilinas. Šiuo metu Kretingos priešgaisrinėje gelbėjimo tarnyboje dirba septyni budinčiosios dalies statutiniai pareigūnai: pamainos vadas, skyrininkas ir ugniagesiai gelbėtojai. Vienas žmogus dabar mokosi kursuose. Statutiniams pareigūnams yra keliami griežtesni reikalavimai negu laisvai samdomiems: ne mažesnis, kaip vidurinis išsilavinimas, amžius – ne daugiau 30 metų, nepriekaištinga sveikatos būklė ir „švari“ biografija. Iš seniau dirbusių ugniagesių gelbėtojų Kretingos priešgaisrinėje gelbėjimo tarnyboje šiuos reikalavimus atitiko tik du. Kiti gaisrininkai, neatitikę statutiniams pareigūnams keliamų reikalavimų, yra palaipsniui atleidžiami, jiems išmokama kompensacija. Tą patį gaisrą gesinančių laisvai samdomų ugniagesių ir statutinių pareigūnų atlyginimai skiriasi: statutiniai pareigūnai „į rankas“ gauna apie 1 tūkst. 500 Lt, arba 300 Lt daugiau negu kiti. Be to, statutiniai pareigūnai turi geresnes socialines garantijas. „Suprantama, dėl to yra nepasitenkinimo. Tačiau nieko nepakeisi. Patys darbuotojai suvokia, kad būnant 65 metų sudėtinga laipioti stogais. Sunku atleisti darbuotojus, tačiau tikiuosi, kad jie mus aplankys“, - teigė G.Bruzdeilinas. Trys ugniagesiai buvo atleisti, nes gaisro gesinti buvo išvykę neblaivūs, gaisrinėje liko laisvų etatų. G.Bruzdeilinas teigė, kad naujieji kursus baigę ugniagesiai gelbėtojai bus profesionalūs. „Aišku, jie iš karto nebus tokie darbuotojai, kurie jau turi kelių dešimčių metų darbo stažą. Tačiau kursuose jie yra rimtai paruošiami: gauna tiek teorinių, tiek praktinių žinių, dirba naujausia technika. Ką tik kursus baigę žmonės nėra skiriami į skyrininko ar pamainos vado vietą“, - kalbėjo G.Bruzdeilinas. Tačiau daliai laisvai samdomų ugniagesių gelbėtojų būti atleistiems negresia – jie dirba Darbėnų, Grūšlaukės, Kartenos ir Baublių ugniagesių komandose, priklausančiose rajono Savivaldybei, kuri ir išmoka atlyginimus. Kol kas šių komandų gaisrininkams tapti statutiniais pareigūnais yra neprivaloma. „Svarbiausia, kad rajono centre dirbtų tik profesionalūs ugniagesiai gelbėtojai – jie važiuoja gesinti gaisrų į visą rajoną“, - sake G.Bruzdeilinas.
|
|
