|
|
|
Lietaus atgaivintas Kretingos gimtadienis
Šeštadienį Kretingos miestas šventė 755-ąjį savo gimtadienį. Taip pat Kretingos Apreiškimo Švč. Mergelei Marijai parapijoje vyko Šv.Antano atlaidai, buvo paminėta Gedulo ir Vilties diena. Daugelis šventės įvykių, savo turiniu ir prasmėmis kretingiškiams būdami svarbūs, papildė miesto istoriją, dvasinės patirties ir tradicijų kraitį.
Prieš pat miesto šventę, pavadintą “Ant laiko sparnų”, Kretinga išsiprausė. Kadangi melsdami lietaus daugelis prašė šv.Antano užtarimo, šis šventasis iš Paduvos žmonių akyse dar labiau pakilo. Pirmieji į gimtadienį atskubėjo amatininkai, darbais, folkloru ir pavėsinėmis visam pusdieniui nuspalvinę Rotušės aikštę. Pačiame jos centre įsitaisė kalvis Raimondas Diekontas ir ėmė kalti žėruojančią geležį, nelyginant šventės šauklys plačiai aplinkui paskleisdamas garsą. Amatų karalystė šiemet buvo turtinga, netrūko naujokų, anksčiau nematytų kūrybos technikų ir staigmenų. Pirmą kartą į Kretingą atvyko Arija ir Juris Strazdini iš Latvijos, atsivežę gintaru, granatu, malachitu, kitais akmenimis inkrustuotus papuošalus. Kaip patys tikino, visame Pabaltijyje niekas daugiau tokių darbų nedaro. Daugiausia po vikingų festivalius Norvegijoje bei Švedijoje keliaujanti mažeikiškė Raimonda Ramanauskienė kretingiškių “skonį” išmėgino šiltais tošiniais dirbiniais. Naujiena buvo panevėžiečių Dalios ir Algimanto Karkazų papuošalai iš ragų bei nesibaigiančiomis spalvomis žėruojantis salantiškių Danguolės ir Virginijaus Šmaižių inkrustuotas stiklas, šaukte šaukęs į gyvenimą žvelgti šviesiomis spalvomis. Kretingos rajono kultūros centro Vydmantų filialo vaikų meno dirbtuvėlės vaikai ne tik amatų mugėje pirmą kartą dalyvavo. Anot jų vadovės Aurelijos Galdikienės, tai buvo apskritai pirmasis jų viešas pasirodymas, beje, sėkmingas. Didžiausią pilnatvę amatų karalystėje patyrė tie jos praeiviai, kurie širdį palietusių amatų sėdo pabandyti patys. Vieni kvapą užgniaužę pirmą kartą audė gobeleną, kiti net suprakaitavę ragavo kalvystės ar medžio drožėjo duonos. Pasirodžius pyragams iš Salantų, žaibiškai išsirikiavo eilė, nes ne vienas akis pražiūrėjo, belaukdamas pyragų, mielinių vyniotinių, raguolių ir kitokių per kermošius įprastų gardumynų bei giros.
O pinigų ir varpelių skambėjimą vis permušinėjo liaudiška muzika. Keliaujantys būreliai apguldavo tai vieną, tai kitą amatininką, kiekvieną aikštės kertę pripildydami sodrių šnekų bei humoro.
Po šių iškilmių gimtadienio renginiai pasklido po visą Kretingą.
Kretingos rajono savivaldybėje buvo pasirašyta draugystės ir bendradarbiavimo sutartis su svečiais, atvykusiais iš Estijos, Viljandės miesto. Šio miesto tarybos pirmininkas Tarmo Loodus tarp Viljandės ir Kretingos aptiko daug ką bendro. Kartu su Kretingos rajono meru Valerijonu Kubiliumi bendroje miestų ateityje abu vadovai įžvelgė daug šaunių galimybių. Linkėjo, kad tai būtų draugystė ne tarp merų, o tarp kolektyvų.
Istorinės sutarties liudininkais tapo į priėmimą rajono Savivaldybėje susirinkę kraštiečiai. Kažkiek buvo nusiminta, kad neatvyko nė dešimt, bet veikiai tai atpirko patys kraštiečiai, išsakydami Kretingai gražių palinkėjimų, įdomių pasiūlymų, pasidalydami svajonėmis, vizijomis, pastebėjimais.
Buvo išreikšta mintis, jog reikia daugiau kalbėti apie Kretingą, turinčią archeologinio paveldo objektų, vienuolynų, bažnyčių, Žiemos sodą. Buvo siūloma per jubiliejus dovanojamas gėles paversti aukomis vargstantiesiems.
O Viešpaties Apreiškimo Švč.Mergelei Marijai bažnyčia per šv.Mišias, skirtas Gedulo ir Vilties dienai paminėti, buvo pilnutėlė. Žmones ypač palietė brolio Astijaus pastebėjimas, kad kretingiškės močiutės jam – pačios gražiausios “maldauninkės” Lietuvoje, ir palinkėjimas ne dejuoti, o namus statyti ir gyvenimus kurti ant uolos, kuri atsiranda ir nematomai, per asmeninį, kartais tylų santykį su Jėzumi.
Antroje dienos pusėje šventė nepastebimai persmelkė visą Kretingą. Gatvėje galėjai pamatyti kostiumuotų vyriškių ir ponių puošniomis sukniomis. Štai kaip pasidabinti reikia miesto gimtadieniui, gėrėjosi ir kartu barė save džinsuota pagyvenusi pora, nesumodama iškart, jog puošnusis jaunimas - iš vestuvių palydos.
Galėjai sutikti būrelius ir pavienių vaikų spalvingais teatriniais kostiumais. Jie skubėjo į “Boružių pievą” - “Atžalyno” teatro studijos renginį prie kultūros centro.
Pavakary didieji įvykiai persikėlė į vasaros estradą. Nemaža dalis miestelėnų buvo nusiteikę ateiti tik į koncertus. Kol vyko iškilminga šventės ceremonija, tribūnos pamažu prisipildė.
Pavėlavusieji gailėjosi, kad negirdėjo meniškai pateiktos miesto gimimo istorijos, negirdėjo apie Chodkevičių bei gražios legendos apie Kretingos vardą. Tėvas bričkele per akmenimis grįstą kelią vežęs prie jūros dukrą, vardu Inga. “A kret, Inga?” - klausęs jos.
Miesto Garbės piliečių gretas už Kretingos garsinimą pasauliui papildė pranciškonų vienuolis Astijus Kungys. Apdovanojimo ceremonija buvo neeilinė. Įteiktos naujos regalijos: Garbės piliečio ženklas su pažymėjimu. Koją susilaužiusį nominantą A.Kungį į garbės vietą publika iš tribūnų lydėjo spalvingais komentarais. “Susižeidė su Ispanija žaisdamas futbolą”, juokavo vieni, “Esame, broli, palaikymo komanda”, tęsė kiti, negailėdami plojimų.
Taip pat iškilmingai buvo įteiktos rajono Savivaldybės kultūros ir meno premijos. Jas gavo rajono liaudies tradicijų puoselėtoja, audėja Regina Jablonskienė, rajono Kultūros centro direktorė Konstancija Macienė, M.Valančiaus bibliotekos skaitytojų aptarnavimo skyriaus vedėja Nijolė Raudytė ir muziejaus etnografijos skyriaus vedėja Nijolė Vasiliauskienė. Kultūros centro kamerinio choro vadovui Tomui Ambrozaičiui šią premiją įteikė rajono meras V.Kubilius kitądien, po koncerto bažnyčioje.
Nauja aplodismentų serija buvo išprovokuota, kai į laivo deniu pavadintą sceną buvo pakviesti šventės rėmėjai. “Vajetau, kiek daug, ar laivas išlaikys?” – rūpinosi miestelėnai.
Už Lietuvą, už Žemaitiją, už visus kretingiškius buvo iššauta po salvę iš senoviškų pabūklų.
Klebonas Evaldas Darulis visiems prisipažino, jog kiekvieną vakarą, prieš eidamas miegoti, palaimina Kretingos žmones, ypač tuos, kuriems reikia pagalbos.
Palinkėjus Kretingai palankaus vėjo, prasidėjo koncertai ir kitos linksmybės.
Ne vienas būrelis turėjo parengęs savo programą. Jie įsikūrė daugiausia netoli estrados, prie Pastaunyko. Vieni net “Ilgiausių metų” Kretingai smagiai traukė.
Kretingos rajono policijos komisariato duomenimis, per šventės laiką didesnių incidentų neįvyko, neužregistruota eismo taisyklių pažeidimų, kuriuos būtų padarę girti asmenys. Už viešosios tvarkos pažeidimus į skyrių buvo pristatyta 10 žmonių.
Kaip pranešė ugniagesiai, šeštadienio vakare Rotušės aikštėje buvo užsidegęs šiukšlių konteineris.
Vakar iki pietų išgabenę paskutiniąsias šiukšles, Kretingos komunalinio ūkio darbuotojai pranešė, jog iš viso per šventės laiką surinko ir išvežė maždaug 50 kub. m šiukšlių. Taip pat jie tikino, kad, ypač miesto aikštėje, prišiukšlinta buvo mažiau negu ankstesniais metais. Kviesti talkos neprireikė, tik buvo pakoreguotas darbuotojų grafikas.
Pasak Kretingos ligoninės vadovo V.Matulionio, Antaninės šiemet palyginus - ramios: per šeštadienį neramaus jaunimo priėmimo skyriuje neapsilankė. Tik vakare pagalbą suteikė vienai paauglei, kuriai buvo sumuštas veidas. Naktį iš šeštadienio į sekmadienį medikų pagalbos prireikė sumuštam dvidešimtmečiui.
|
|
