Pajūrio naujienos
Help
2024 Gegužė
Pi 6132027
An 7142128
Tr18152229
Ke29162330
Pe310172431
Še4111825
Se5121926
Apklausa

Ar ketinate savanoriškai registruotis į karo komendantūrą?

Taip
Ne
Neturiu nuomonės
Komentarų topas

Bendrųjų planų rengėjams Savivaldybė grasina sankcijomis

  • Vitalija VITKAUSKIENĖ
  • Aktualijos
  • 2008-06-17

Bendrųjų planų vilkinimas stabdo rajono vystymąsi

Kretingos miesto ir rajono bendrieji planai (BP) turėjo būti patvirtinti praėjusių metų gruodį. BP užbaigimo terminas buvo pratęstas 3 kartus. Nors paskutinis terminas baigėsi gegužės 31 dieną, tebėra neaišku, kada bus baigtas BP rengimo procesas. Pagal optimistines prognozes - liepą, pagal atsargiųjų - spalį-lapkritį. BP rengia Klaipėdos universiteto specialistų grupė, kuriai vadovauja humanitarinių mokslų daktaras, Regioninio planavimo centro direktorius Petras Grecevičius.

Praėjusią savaitę BP įstrigo Savivaldybės Nuolatinėje statybų komisijoje. BP projektus rengėjai komisijai pateikė neatsižvelgę į pastabas. Buvo ir kitų trūkumų, dėl kurių komisija BP nederino ir pratęsė jų svarstymo terminą. Nuolatinei statybų komisijai vadovaujantis rajono Savivaldybės architektas Jonas Petrulis teigia, jog BP planavimo procedūra užsitęsė nusikalstamai ilgai ir kad dėl to yra kalta BP rengianti prie Klaipėdos universiteto suburta specialistų grupė.

BP organizatorius, rajono Savivaldybės administracijos direktorius Valerijonas Černeckis BP rengėjus jau bando paskubinti grasindamas jiems piniginėmis sankcijomis - delspinigiais ir 115 tūkst. Lt draudimo garanto paėmimu.

BP, kurių sprendiniai galios 10, o koncepcija - 20 metų, vilkinimas stabdo rajono vystymąsi. Rajono Savivaldybės duomenimis, vien per balandžio ir gegužės mėnesius leidimų rengti detaliuosius planus prašė ir negavo apie 40 potencialių gyvenamųjų namų, gamybinių objektų statytojų. BP vilkinimas sutapo su prasidėjusia pasauline ekonomikos krize ir jos gilėjimu. Dėl šio sutapimo dalis investicinių projektų, kurie buvo nutaikyti į Kretingos kraštą, jau yra prarasta. Tą patvirtino J.Petrulis. Žmonėms kyla grėsmė netekti žemės, užstatytos bankams už kreditus statyboms, kurių negali pradėti. Problemų, kylančių dėl laiku neparengtų BP, yra ir daugiau.

Kas kaltas, kad rajono Savivaldybė šiandieną neturi Kretingos miesto ir rajono bendrųjų planų?

Į šį klausimą atsakė BP rengėjams vadovaujantis Petras Grecevičius ir rajono Savivaldybės architektas, Nuolatinės statybų komisijos pirmininkas Jonas Petrulis.

Petras Grecevičius:

- Pirma priežastis, kuri stabdė planavimą, yra būdinga ne tik Kretingos rajono savivaldybei, bet ir visoms savivaldybėms: šitą darbą pradėjome neturėdami pagrindų, elementarių toponuotraukų.

Toks darbas, kaip Kretingos miesto ir rajono bendrųjų planų parengimas, realiai daromas 2 metus, o spaudimas buvo daryti greičiau.

Pagrindai - tai, kas nurodyta sutartyje, visas paketas turėjo būti ant projektuotojų stalo prieš pradedant darbą. Tą turėjo padaryti ne Savivaldybė, o Aplinkos ministerija, nes tie pagrindai yra nepigūs, jų parengimas kainuoja kone tiek pat, kiek BP.

Mes darbą pradėjome geranoriškai. Iš pradžių ir kontaktas su Savivaldybe buvo geranoriškas. Planavome, kad suspėsime, ir turėjome suspėti. Bet gi žinot - įvyko net 3 vieši BP svarstymai vietoj planuoto vieno.

Neplanuotu stabdžiu tapo vėjo jėgainės. Mūsų nuostata yra ta, kad vėjo jėgainių aplink Vydmantus, žemėse arti jūros neturėjo būti. Bet jos, pradėjus planavimą, jau buvo. Išbarstytos po kelias, kai pagal Europos praktiką jos turi būti sutelktos vėjo jėgainių parkuose, po 30, 50 ir iki 80 jėgainių viename lauke. Vien dėl vėjo jėgainių įvyko 3 gyventojų ir projektuotojų susirinkimai. Turi būti vertinama, derinami interesai, kur ir kam suteikti prioritetus. Šita pajūrio žemė yra kaip buferinė Palangos zona. Čia turi atsirasti nebrangūs viešbučiai, golfo aikštynai. O vėjo jėgainės yra išmontuojamos, perkeliamos. Matėt, kas atsitiko su jėgainėmis tarp Kretingos ir Klaipėdos - jas nukėlė per keletą dienų.

Vėjo jėgainių parkas turėjo būti šiaurinėje rajono dalyje, nuo Darbėnų sienos su Latvija link, kur “Achema” protingai ir pradėjo jų statybą.

Planavimo procesui trukdė žmonių noras, kad kone kiekvienas žemėlapio milimetras būtų uždažytas - pažymėtas. Bijo, kad jeigu to nebus, turės kliuvinių organizuodami veiklą. O planuose turėjo būti pagrindinių veiklos krypčių zonos, teritorijos.

Kita problema, su kuria susidūrėme,- urbanistinė. Mes neturime viešajam interesui užtikrinti reikalingų įstatymų. Žinome, kad čia turi būti vaikų darželis, o žemė čia jau privati. Žemę visuomenės poreikiams Savivaldybė turėjo įteisinti apie 1990-1995 metus, to nepadarė.

Viliuosi, kad BP rajono Savivaldybės taryba patvirtins liepos mėnesį. Po Nuolatinės statybų komisijos BP bus pateikti apskričiai. O ten Benetis (E.Benetis, Klaipėdos apskrities viršininko administracijos Teritorijų planavimo skyriaus vyriausiasis specialistas, aut. past.), rimti žmonės, pasižiūrės. Jiems svarbu visos tos procedūros. Mes gi čia revoliucijų nedarom, kad ir norėtume, nėra tam galimybių.

Komandai didesnių priekaištų neturiu. Pavargsta visi žmonės. Yra ir užsakovų, kitų nepakankamas to darbo suvokimas, kokią daugybę brėžinių, kopijų reikia padaryti. Praktiškai BP baigti. Liko derinimo procedūros. Jos vyksta. Suderinti galima ir su pastabomis.

BP rengimui kenkė ir politiniai, verslo grupių interesai. Apie kai ką šiandieną nutylėsiu. Gal po trejų metų apie tai prabilsiu. Gal ir anksčiau, pažiūrėsim, kaip klostysis situacija rudenį po Seimo rinkimų.

Jonas Petrulis:

- Mano nuomone, šiandieną BP neturime todėl, kad akademinė struktūra - P.Grecevičiaus vadovaujama komanda - yra nepajėgi atlikti tokių darbų. Ir visos jų pateikiamos jiems dirbti trukdę priežastys yra raitymasis prieš visuomenę ir užsakovą. Nėra pastovaus kolektyvo, sampratos, kas tai yra projektavimas. Kolektyvas - rinkinys Vakarų Lietuvoje žinomų pavardžių - šįkart nedavė teigiamo rezultato. Ir jeigu toje komandoje dar nebūtų aukščiausio lygio profesionalo - Klaipėdos miesto vyriausiojo architekto Almanto Mureikos, dėl Kretingos miesto ir rajono bendrųjų planų patirtume visišką fiasko. Gaila, kad jis nėra komandos vadovas, o P.Grecevičius neišmano apie kompleksinį planavimą. Jis meluoja dėl pagrindų projektavimui. Pagal projektavimo darbų sutartį, projektavimo darbų sąmatoje buvo numatyti pinigai pagrindams paruošti. Jie turėjo pinigus pagrindams užsakyti.

Ėmėsi darbo ne pagal jėgas. Man baisiausia, kad mūsų rajonas tapo šios komandos bandymų paligonu rajonui tokiame svarbiame reikale. Aišku, jie įgaus čia patyrimo, papuoš savo darbines biografijas faktu, kad parengė Kretingos miesto ir rajono bendruosius planus, o rajono Savivaldybė turės murkdytis. Prarastas fantastiškas laikas statyboms. Žlunga žmonių viltys - viskas brangsta, o BP, reikalingų statyboms organizuoti, vis nėra.

Atvažiavęs prieš šešiolika metų į Kretingą radau paruoštą Kretingos miesto generalinį planą, kurio ruošimą koordinavo tuometinis architektas Edmundas Giedrimas. Šis planas galioja iki 2011 metų. Palyginus jį su dabartiniu BP, jis yra “keliom galvom” pranašesnis. Aš neturiu moralinės teisės palikti kitiems mano koordinuotą universiteto komandos paruoštą BP, kurį visi keiktų. To daryti man neleidžia ir profesinės ambicijos. Ilgai tampęsi kažkokį BP lygį pasieksime, tačiau esu tikras, kad naujas teritorijų planavimo dokumentas už senąjį bus prastesnis ir juo vadovaujantis dirbti bus sunkiau.

Trumpai apie Kretingos miesto ir rajono bendruosius planus

* Iki 2008 m. gruodžio 31 d. parengti teritorijų vystymo bendruosius planus Lietuvos valstybės savivaldybes įpareigojo Vyriausybė.

* Šalyje vienu metu suskatus rengti BP išaugo projektuotojų paklausa. Kretingos rajono savivaldybė 3 kartus skelbė konkursą BP rengėjui parinkti. Pirmi du konkursai neįvyko, nebuvo dalyvių. Trečias konkursas įvyko 2007 m. sausio 22 d., jį laimėjo vienintelis dalyvis - Klaipėdos universiteto Regioninio planavimo centras, pasiūlęs 1 mln. 150 tūkst. Lt BP parengimo kainą.

* 2007 m. vasario 8 d. Klaipėdos universiteto Regioninio planavimo centras ir Kretingos rajono savivaldybė pasirašė Kretingos miesto ir rajono bendrųjų planų parengimo sutartį, pagal kurią BP turėjo būti parengti iki 2007 m. gruodžio 31 d.

* BP parengimo terminas buvo pratęstas: iki 2009 m. sausio 1 d., po to - kovo 30 d. ir gegužės 31 d.

* BP parengimą finansuoja valstybė ir Europos Sąjunga bei Savivaldybė, jos indėlis - 355 tūkst. Lt.

* Klaipėdos universiteto Regioninio planavimo centrui už BP rengimą jau yra sumokėta 355 tūkst. Lt.


Visos teisės saugomos. © 2006-2017 UAB 'Pajūrio naujienos'. Atsakomybės apribojimas. pingvinas