|
|
|
Avis gena iš Kėkštų
Kėkštuose tarp pusę tūkstančio avių trečius metus auginančių ūkininkų Marijos bei Antano Miežanskų ir vietinių gyventojų kilo konfliktas. Jo priežastimi tapo rajono Bendrajame plane 500 m spinduliu aplink avių fermą pažymėta sanitarinė zona, apie kurią anksčiau nebūta kalbos. Į sanitarinės zonos teritoriją įeina kelios sodybos ir keliolikos kėkštiškių bei gretimo Valėnų kaimo gyventojų žemė. Anot valėniškių Rūtos Riniuvienės ir Rozalijos Gliožerienės, pagal įstatymą zonoje esančios žemės 15 metų nebus galima nei parduoti, nei ant jos statyti. Tai sužinojus, kilo pasipiktinimo banga, “nuplukdžiusi” skundus rajono Savivaldybei, Klaipėdos regiono aplinkos apsaugos departamentui bei Klaipėdos apskrities Maisto ir veterinarijos tarnybai. Dėl skundų turinio sukti galvos nereikėjo, nes ant fermos vietiniai gyventojai “akies neturėjo”. Anksčiau problemų jie nekėlė, nes, kaip patys tvirtino, norėjosi su Miežanskais sugyventi. Taigi dėl vieno kito avių apgraužto vaismedžio ar nuganyto aro nutylėdavę, o didesnės grėsmės tuomet neįžvelgė. “Praregėjo” paskelbus Bendrąjį planą. Greta fermos esančios trijų butų sodybos gyventojai “Pajūrio naujienoms” pasakojo apie didžiulius šunis, kurie atskuosdavo į jų kiemą su gaišenos gabalu ar su avies kaukole nasruose ir gąsdindavo vaikus. “Kartais avių priguža pilnas kiemas: jos snukiais pakelia kuolus ir iš aptvaro nesunkiai išeina”, - pasakojo viena moteris. Žmonės tvirtino, jog neatsikrato musių, ir suprastėjo šulinio vandens kokybė. Vienas žmogus prisipažino griaučius ir kirmėlynus kitoje fermos pusėje net nufotografavęs. “Jei ir toliau šitaip, netruks atsirasti ligos židinys”, - sakė jis. Ne vienas piktinosi dėl nuganytų pievų. “Užsitveria be sutikimo ir gano. Kai kas nors siūlo ganyti, atsisako – nenori, matyt, mokėti. Atgena žmonės savo gyvulius, o žolės nebėra”, - kalbėjo valėniškė, vardydama nuskriaustus kaimynus. Tėvų žemę prie fermos paveldėjusiam Vytautui Gliožeriui buvo pikta, kad avys girdomos jo tvenkinyje. Žmonėms buvo gaila ir pačių avių, esą, jomis kaip reikiant nesirūpinama, buvę žiauru ištisą žiemą matyti jas lauke. Jie stebėjosi, kaip buvo išduotas leidimas auginti avis šalia žmonių sodybų. Be to, fermoje, anot jų, nėra komunikacijų, nevykdoma utilizacija. Dar labiau jie stebėjosi iš Kretingos rajono Maisto ir veterinarijos tarnybos gautu atsakymu, kad gyvulių laikymo sąlygos atitinka veterinarijos sanitarijos reikalavimus. Jei viskas būtų tvarkoje, srutos, ypač pavasarį ir rudenį, taip baisiai ir taip toli nesmirdėtų, aiškino. Pasak gyventojų, atvykusiai komisijai buvo parodyta 15 nukirptų avių. O nenukirptos buvo nuvarytos toliau nuo akių. Tikrintojai nematę ir vamzdžio, kuriuo srutos tekėjo į upelį. Kaimo žmonėms jauna avių augintojų pora iš pradžių, sakė, patikusi. Tačiau vėlesni jų veiksmai vietiniams gyventojams neatrodę sąžiningi. “Juk mes pardavėme jam tik fermą, o dabar užgrobia tiek žemių, nebelieka Kėkštų kaimo. Kaip galėjo tą zoną nustatyti, nepasitarę su mumis? Tai – nesąžininga,” – šnekėjo įsiskaudinusios moterys. Skunduose žmonės reikalavo tikslinti Bendrojo plano sprendinius, kad būtų paisoma ir jų interesų. Meno žmonėmis save vadinantys avių augintojai Miežanskai tikino: “Apie tą zoną mes patys sužinojome prieš kelis mėnesius. Mums ji - nereikalinga, neaktuali. Žmonėms sakau: eikite prie Seimo, mitinguokite, eikite į Savivaldybę, o mes darome savo darbą - auginame avis. Įstatymų mes nerašome ir zonų nenustatinėjame”, - pareiškė jaunas ūkininkas. Jo žmona neslėpė, kad ir patiems norėtųsi daugiau estetikos, mažiau kvapo, tačiau ūkininkaujant tai esą neįmanoma. Taip pat tikino žmonėms davę tvorelę, apsaugančią vaismedžius nuo avių. “Gal viena kita avis buvo pabėgusi, bet šiaip jos būna aptvare.” Kad avys pridarytų daugiau žalos, jie tikino, nematą. M. ir A. Miežanskai sakė sulaukę net grasinimų, kad per jų fermą pervažiuos buldozeriu, ir greitai čia stovės gyvenamieji namai. “Neįsivaizduojame, jog gali atsirasti žmogus, kuris pirktų ar statytųsi namus prie fermos”, - stebėjosi abu, manydami, jog vietinius gyventojus prieš juos nuteikė ir tikrintojus prišaukė interesų čia turintis Vytautas Gliožeris iš Valėnų.
O gyventojai, anot ūkininkų, parduodami fermą, žinoję, kad joje bus laikomos avys. Patys ir žemę aplink ne kartą siūlę pirkti. Tai buvę anksčiau, kai sanitarinės zonos nebuvo griežtai reglamentuotos.
|
|
