Gulbių pora iš lizdo išplukdė keturiolika jauniklių

Gulbių pora apdairiai į Klibių tvenkinį iš pakrantės meldynų vedė jauniklius, kad pramokytų juos pirmųjų gyvenimo pamokų.

Pamokyti pirmųjų gyvenimo pamokų iš lizdo, susukto Klibių tvenkinio užutekio melduose, gulbių pora išplukdė net 14 mažylių. Specialistai apie šį gyvūnijos pasaulyje neįprastą reiškinį mano, kad gulbė pasiekė perėjimo rekordą.

Ventės rago ornitologinės stoties vyriausiojo ornitologo Vytauto Jusio žiniomis, gausiausia Lietuvoje vada – 12 gulbiukų – buvo aptikta Žuvinto ežere prieš 20 metų.

Pagal klibiškių signalą aptikti ir stebėti šią gausią gulbių šeimyną pasisekė ir „Pajūrio naujienoms“. Pirmiausia iš meldų pasirodė gulbė: aukštai iškėlusi kaklą, ji apžvelgė aplinką. Nepastebėjusi nieko įtartino, paskui save į tvenkinį ji išvedė pulką mažylių. Įkandin jai, nužvelgęs pakrantes, į vandenį su užsilikusiais keliais gulbiukais leidosi ir patinas. Mažylių spėjome suskaičiuoti keturiolika. Po akimirkos gulbės pajuto netoliese esant žmones: patelė bematant suvarė jauniklius atgal į meldus, o gulbinas piktai į mūsų pusę sumojavo sparnais.

Kretingos aplinkosaugos agentūros specialistė Diana Šeirienė nustebo, išgirdusi neįprastą jauniklių skaičių: „Akmenos upe plaukioja gulbių šeima su 7 jaunikliais. Jų lizdas yra už tilto per Akmeną, į vienkiemio pusę. Gulbės su jaunikliais ten grįžta nakvoti. Mes jau juos laikome itin gausia šeima, nes šie vandens paukščiai įprastai atsiveda 3-4 jauniklius. Klibių šeimynos atvejis yra rekordinis“.

Saulius Alonderis, Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos Kretingos rajono vyriausiasis gydytojas, irgi mano, jog tai - neįtikėtinai gausi gulbių jauniklių vada. Jam pačiam yra tekę matyti gausiausią gulbių šeimą, kurioje - aštuoni jaunikliai. Anot jo, tai negali būti dviejų šeimų susimaišę jaunikliai, nes gulbės nėra linkusios priglausti mažylių iš svetimo lizdo. Kai gulbės susiporuoja, jos nepakenčia, jei kas paliečia jų kiaušinius. Todėl ir žmonėms nepatartina artintis prie perinčių gulbių lizdo.

Ir išsiritus mažyliams džiaugtis tais paukščiais, anot S.Alonderio, reiktų iš tolo. Bet žmonės neiškenčia: pradeda gulbiukus maitinti ir lepinti. Tuomet jie instinktyviai lipa į krantą ir laukia maisto. O čia jų jau patyko nusižiūrėjęs katinas arba ūdra.

Jeigu žmonės nesikištų į gamtos dėsnius, tikimybė, kad Klibių mažyliai išgyvens ir, pavirtę baltais plunksnų kamuoliais, papuoš visą tvenkinį, yra reali. „Gulbės išmaitintų visą savo vadą, nes tame tvenkinyje – gausu ir smulkių žuvų, ir varlių. Jauniklius jų tėvai prižiūri maždaug 2,5 – 3 mėnesius: tol, kol šie pradeda skraidyti ir išmoksta išgyventi patys“, - teigė veterinarijos gydytojas.

Žmonių išlepintos gulbės iš Lietuvos nė nebeišskrenda, nes žiemos darosi vis šiltesnės. Anot S.Alonderio, kiekviename mūsų rajono tvenkinyje – jų yra apie 20 - žiemoti lieka po vieną ar kelias poras gulbių. Gulbių gyvenimo trukmė priklauso nuo oro sąlygų, Lietuvoje jos išgyvena iki 20 metų. Mūsų šalyje aptinkamos keturių rūšių gulbės: nebylės, giesmininkės, mažosios bei juodosios.

Visų rūšių gulbės yra įrašytos į Lietuvos Raudonąją knygą. Ventės rago ornitologinėje stotyje jos yra žieduojamos. Leonas Jazerskas, šios stoties vedėjas, pastebėjo, jog pasitaiko porų, kurios į Lietuvą sugrįžta keletą metų iš eilės. Jis žino atvejų, kai gulbės – šeimos patvarumo simbolis – priglobia į savo lizdą ir žuvusių gulbių jauniklius.

Apie gulbių meilės istorijas yra prikurta įspūdingų legendų. Nors moksliškai jos nėra įrodytos, tačiau S.Alonderiui pernai teko apžiūrėti, kaip manoma, gulbę savižudę: „Žiemą radome ant ledo kritusią gulbę ir tyrėme ją dėl paukščių gripo. Nustatėme, kad jai trūkusios kepenys ir blužnis. Gulbė buvo gerai įmitusi. Ji užsimušė krisdama žemyn. Greičiausiai tai buvo savižudybė. Paukštis galėjo ir apsirikti - ploną ledą palaikyti vandeniu, bet tai – mažai tikėtina“.

• Rašyti komentarą (5)