Kas blogiau - dulkės ar naftos gręžinių vanduo

Užsitęsus sausiems orams, žvyruotose gatvėse, o tokių Kretingoje pusė - apie 40 km, gyvenantys žmonės dūsta nuo dulkių. Ankstesniais metais gatves palaistydavo naftos gręžinių vandeniu. Šiemet gręžinių vandenį naudoti uždraudė ir neleis to visiškai.

Tokioje dulkių uždangoje vakar skendėjo Panevėžio gatvė.

“Dulkių debesys - iki antro aukšto. Valdžia nesiima jokių priemonių. Seniūnas pareiškė, kad laistyti - tai veltui išmesti pinigus”,- skundėsi A.Serapinienė savo ir kitų Minijos, Šiaulių gatvių gyventojų vardu. “Pajūrio naujienų” pagalbos apsiginti nuo dulkių prašė J.Basanavičiaus, kitų gatvių žmonės. Kretingos miesto seniūnas Stanislovas Juknevičius patvirtino, jog skundų dėl dulkančių gatvių gauna kone kasdien. Klaipėdos regiono aplinkos apsaugos departmento Kretingos agentūros vedėjas Ričardas Kašėta sakė dėl nelaistomų gatvių gavęs šešis gyventojų pranešimus.

- Sutardavom su naftininkais, ir laistydavom naftos gręžinių vandeniu. Po palaistymo mažiausiai savaitę nedulkėdavo, tačiau aplinkosaugininkai naudoti šį vandenį uždraudė. O laistyti paprastu vandeniu nėra jokios naudos, po valandos vėl dulka”,- aiškino seniūnas.

R.Kašėta tvirtino, jog laistyti gatves, kelius naftos gręžinių vandeniu, kuris lieka po separacijos - atskyrus naftą, uždraudė Aplinkos ministerija dėl šiame vandenyje esančių medžiagų per didelės ir galimai kenksmingos aplinkai koncentracijos. Įtarimus, kad sūrymas gali būti kenksmingas, sustiprino ir patys gyventojai, ėmę triukšmauti dėl nudžiūvusių pakelės gyvatvorių, pievų, kurias neva nutvilkė druskingas vanduo. “Niekas neįrodė, kodėl nudžiūvo - nuo to vandens ar sausros”,- pripažino R.Kašėta.

Ministerijos pateiktais duomenimis, “Geonaftos”, “Genčų naftos” separuotame nuo naftos vandenyje yra bromo, stroncio, kalio, bario, kitų medžiagų. Ar žemės gelmių sūrymas išties yra pavojingas aplinkai, ministerija nepatvirtina. “Sūrymų panaudojimas gali turėti neigiamą poveikį požeminio ir paviršinio (ypač upelių ir kanalų, kuriuos kerta keliai) vandens kokybei. Kelių laistymas sūrymais turėtų būti pagrįstas tyrimais”,- teigiama ministerijos sekretoriaus Aleksandro Spruogio pasirašytame rašte.

Dėl kambro sluoksnio (iš kurio siurbiama nafta), vandens panaudojimo kelių, gatvių laistymui ministerija siūlo atlikti eksperimentą. Eksperimentui keliami tam tikri uždaviniai: turėti tyrimus dėl naftos vandens cheminės sudėties, parengti dirvožemio ir požeminio vandens monitoringo planą - numatyti matavimus tam tikrą laiką, stebint pokyčius eksperimento laikotarpiu, bei kita. Taigi ministerija leidžia laistyti sūrymu gatves atliekant eksperimentą. Leidimą eksperimentui gali duoti Klaipėdos regiono aplinkos apsaugos departamentas. Eksperimentu būtų galima įrodyti - sūrymas kenkia aplinkai ar ne.

“Geonaftos” projektų vadovas Juozas Mikalkėnas patikino, jog druskingą gręžinių vandenį naftininkai be jokios naudos pumpuoja atgal į požemį. “Jeigu būtų leidimas, galėtų naudoti tą vandenį. Kol leidimo nėra, saviveikla neužsiimsim”,- sakė jis.

Neaiškus ne tik separuoto naftos vandens kenksmingumas. Niekas rajone nežino, ar ant namų, daržų ir sodų sėdančios ir į plaučius įkvepiamos dulkės neviršija leistinos koncentracijos. Kretingos visuomenės sveikatos centro gydytoja Dalia Jociuvienė patvirtino, jog kietųjų dalelių 1 kub.m gali būti ne daugiau kaip 50 mikrogramų. Kas turi stebėti aplinką ir nustatyti dulkėtumo lygį? D.Jociuvienė teigė, jog tokio tyrimo jų įstaiga Kretingoje nebeatlieka. Tyrimą galima užsakyti Nacionalinės visuomenės sveikatos priežiūros laboratorijos Klaipėdos skyriuje. Tą, gydytojos manymu, turėtų daryti rajono Savivaldybės specialistai. Savivaldybėje prie Savivaldybės vyriausiojo gydytojo yra įsteigtas visuomenės sveikatos specialistės sanitarijai etatas”,- pastebėjo D.Jociuvienė. Savivaldybės vyriausioji gydytoja Vanda Verbutienė patvirtino, jog nuo šių metų vasario mėnesio šį darbą dirba Gidonė Barzdytė, tačiau nustatinėti oro užterštumą dulkėmis Savivaldybės darbuotojams nepriklauso. Paklausta, kuo užsiima G.Barzdytė, Savivaldybės vyriausioji gydytoja sakė: “Prižiūri, kontroliuoja, kaip vykdomi tarybos sprendimai užtikrinant reikiamas sanitarines sąlygas viešosiose vietose”. V.Verbutienė pažymėjo, jog taryba yra patvirtinusi gatvių priežiūros tvarką. V.Verbutienės teigimu, pagal tą tvarką intensyvaus eismo gatvės karštomis dienomis laistomos seniūno nurodymu.

Bendrovė “Kretingos komunalininkas”, kuri tvarko Kretingą, turi vieną 6 kub.m talpos vandenvežę. “Vos bespėjame privežti vandens kapinėms laistyti, miesto gėlynams irgi tiek bekliūna”,- teigė “Kretingos komunalininko” direktorius Gediminas Žilys, pripažindamas, jog palaistyti miesto žvyruotas gatves komunalininkai yra nepajėgūs.

• Rašyti komentarą (5)