Pajūrio naujienos
Help
2023 Gruodis
Pi 4111825
An 5121926
Tr 6132027
Ke 7142128
Pe18152229
Še29162330
Se310172431
Apklausa

Ar įsigytumėte obligacijų šalies gynybai stiprinti?

Taip
Ne
Neturiu nuomonės
Komentarų topas

Lietuvos rekordų knygoje siekia įregistruoti tėviškės beržą

  • Irena ŠEŠKEVIČIENĖ
  • Žemė ir ūkis
  • 2023-10-27

Danutė Ciechanavičienė ir Algimantas Morkeliūnas džiaugiasi, kad jų tėviškės beržas ypatingas: jei ir nebus didžiausias ir storiausias Lietuvoje, tai toks yra bent Žemaitijos apylinkėse.

Savo tėviškėje Darbėnuose, Laukžemės gatvės 12-ame sklype, augantį beržą Danutė Ciechanavičienė ir jos brolis Algimantas Morkeliūnas mano esant vieną galingiausių Lietuvoje. Išmatavus medžio kamieno perimetras siekia 3 m 23 cm, diametras – 1 m 30 cm, o daugiau kaip dukart dviaukštį mūrinį namą praaugusio beržo aukštis, manoma, yra gerokai per 25 m. Algimantas šią informaciją perdavė Lietuvos rekordų registravimo agentūrai „Rekordų akademija“ ir laukia atvykstant jos atstovų.

Beržas dar storėja

Rudenį tarsi blizgūs smulkūs pinigėliai lapai šnara nuo menkiausio vėjo, o svyrančios šakos, juokėsi Algimantas, praeinat maloniai braukdamos glosto nugarą. Beržas atrodo įspūdingai: išsikėtojęs į visas puses, savo laja dengia nemenką kiemo plotą. „Važiuodami į Japonišką sodą, žmonės sustoja, fotografuojasi, sako, niekur nematę tokio didelio ir storo beržo“, – kalbėjo sesuo ir brolis.

Algimantas dar papildė, kad ir pats, važinėdamas po Lietuvą, niekur neaptikęs didesnio už saviškį, dėl to, kad įsitikintų, ir sumanęs pasikviesti agentūros „Rekordų akademija“ atstovus.

Tam, kad ir „Pajūrio naujienos“ patikėtų šio beržo įspūdingu dydžiu, A. Morkeliūnas jį darsyk išmatavo ir paaiškino, kad, norint sužinoti diametrą, apskritimo perimetrą, pagal skaičiuoklę, reikia padalinti iš 3,14, todėl jų beržo diametras yra 1,3 m. Vien svyrančių beržo šakų ilgis – per 6 m. O tam, kad matavimai būtų tikslūs, medžio kamieno apimtį reikia matuoti 1 m atstumu nuo jo šaknų.

Jų kiemo beržas, tikino D. Ciechanavičienė ir A. Morkeliūnas, vis tebeauga ir plečiasi: nuo pernai, jų matavimais, kamienas pastorėjo 2 cm – pernai perimetras siekė 3,21 m.

Su apmaudu abu pašnekovai rodė, kaip elektrikai kažkada apgadino beržo kamieną, nupjovę kelias šakas. „Pavasarį bėgo begalės syvų. Tepiau tas vietas specialiu tepalu ir, pažiūrėkit, kamienas nupjautų šakų vietose pūva. O ten, kur netepiau, žaizdos savaime užsitraukė. Ir dar – pats medis maskuoja žaizdas, gretimos šakos vis krypsta jų pusėn“, – rodydama pažeistas vietas, kalbėjo į tėviškę kone prieš 20 metų iš Kauno grįžusi D. Ciechanavičienė.

Beržas savo laja užskečia kone pusę sodybos kiemo.

Užaugo viršum pieninės

Paklausta, kada beržas pasodintas, 74-erių D. Ciechanavičienė atsakė: „Buvau visai mažas varliukas, kai palei griovį pasodino tą beržą. Sodino ir kitų medžių, bet jie arba neprigijo, arba ilgainiui nunyko. O šis įsitvirtino ir užaugo galiūnas.“

Tikroji abiejų pašnekovų tėviškė buvusi greta, Laukžemės g. Nr. 12, ten, kur ilgus metus, nuo tarpukario ir sovietmečiu veikė pieninė, o pastaraisiais metais – maisto prekių parduotuvė. „Mūsų tėvas Jurgis nuo 1947-ųjų, kai baigė Belvederio žemės ūkio mokyklą, buvo paskirtas pieninės vedėju. Mūsų šeima gyveno antrame pieninės pastato aukšte. Visi darbėniškiai aplinkui pradėjo statytis namus, bet mudviejų tėvai – Izabelė ir Jurgis Morkeliūnai – nenorėjo išsikeldinti kitur. Valdžia kažkaip jiems skyrė šitą laisvą sklypą greta, ir jiedu 1972-aisiais pasistatė namus. Iš kitos pusės buvo girininkijos žemė“, – pasakojo 67-erių Algimantas.

Abu iš vaikystės atsimena, kaip žiemomis iš senojo malūno tvenkinio į pieninę veždavo ledo luitus. Į dvarą vedė senųjų liepų alėja. Pasakojo ir apie jų pirmąją mokyklą, veikusią senuosiuose dvaro pastatuose, ir kaip 1965-aisiais buvo pradėta statyti naujoji, dabartinė Darbėnų gimnazija.

Pasak A. Morkeliūno, medžio kamieno apimtį reikia matuoti 1 m pakėlus nuo šaknų.

Augalais „pramušta“ galva

Pašnekovų vaikystę mena ir jų tėvo sodyboje užveistas sodas. „Jame tebeauga šiandieną jau retos Pepino veislės obelys. Jos labai tinka sultims spausti, – kalbėjo augalininkyste besidomintis, o ir pats savo užaugintų retesnių augalų – pagal skonį kivius primenančių aktinidijų, sausmedžių, valgomųjų sedulų – uogomis ir vaisias besigardžiuojąs buvęs pedagogas A. Morkeliūnas. Sesuo Danutė, tikino jis, esanti puiki kulinarė, gaminanti iš šių uogų uogienes ir kitokius gardėsius.

Pašnekovai itin gyrė aktinidijų vaisius – šie esą tikra vitamino C bomba, jo turintys gerokai daugiau už citrusinius vaisius. Ir, beje, pirmasis vaistas nuo vidurių užkietėjimo: suvalgius saują aktinidijų, šios veikia tarsi žarnyno šluota.

„Augalais nuo vaikystės „pramušta“ mano galva“, – juokėsi Algimantas. Jis gyvena Kretingos mieste, kampiniame Tiekėjų ir Geležinkelio gatvių daugiabutyje, kurį, juokėsi, kvartalo gyventojai nuo seno dėl vietinės katilinės ir viršum jos iškilusio aukšto kamino praminę „Aurora“. Prie daugiabučio esančiame sklype vyras užsodinęs ne tik retų krūmų, jame veši ir kelių rūšių vynuogės – šių uogų užtenka ne tik visiems kaimynams, bet dar lieka ir paukščiams. „Žiemą sulekia strazdai, iškelia puotą, gražu pro langą stebėti – gurkt nuryja vieną uogą, snapu nuskina kitą“, – įspūdingą rudens vaizdą piešė pašnekovas.


Visos teisės saugomos. © 2006-2017 UAB 'Pajūrio naujienos'. Atsakomybės apribojimas. pingvinas