|
|
|
Kretingoje jau veikia Moldovos garbės konsulatas
Praėjusį penktadienį Kretingoje buvo atidaryta pirma diplomatinė įstaiga – Moldovos Respublikos garbės konsulatas, aprėpiantis Kretingos ir Tauragės rajonų savivaldybes. Garbės konsulu paskirtas kretingiškis verslininkas Irmantas Norkus. Konsulatas įsikūrė Birutės gatvėje uždarosios akcinės bendrovės „Vienaragio malūnas“ pastate. Konsulatą žymintį ženklą atidengė Moldovos Respublikos ambasadorius Lietuvoje Emil Druc ir Moldovos garbės konsulas Kretingoje Irmantas Norkus. Iškilmingas renginys, skirtas konsulato atidarymui, vyko Motiejaus Valančiaus viešojoje bibliotekoje, kur atidarytos dvi parodos – Lietuvoje gyvenančios moldovės dailininkės Rodica Morari tapybos darbų ir Moldovos tautinių kostiumų. Renginio pradžioje nuskambėjo abiejų valstybių – Moldovos ir Lietuvos – himnai. Svečius smagiomis moldovų ir lietuvių liaudies melodijomis pasveikino Kretingos kultūros centro Šukės skyriaus „Šukupio“ muzikantai. „Jūsų regionas yra vienas pirmaujančių pramonės, technologijų vystymo, švietimo, kitose srityse. Tikiuosi, kad Moldova, kaip kandidatė į ES narius, dar šiemet bus pakviesta derybų stojimui į ES, kad gali sudominti ir jus, ir ne vien kaip vyno šalis, kurio rūšių įvairovės didžiulė“, – kalbėjo Moldovos ambasadorius Lietuvoje Emil Druc. Jis pristatė garbės konsulą Irmantą Norkų kaip sėkmingą verslininką, nuo 2019 m. tiekiantį viešojo maitinimo paslaugas viename Moldovos regione. „Esu tikras, kad sukaupęs tokią patirtį Irmantas Norkus, kaip garbės konsulas Kretingoje, plėtos dvišalius ne vien ekonominius, bet ir kultūrinius, švietėjiškus ryšius“, – tarė ambasadorius Emil Druc, pažymėjęs, kad garbės konsulas Irmantas Norkus dirbs kartu su Moldovos ambasada Lietuvoje. Ambasadorius paprašė Kretingos rajono savivaldybės mero Antano Kalniaus Moldovos garbės konsulatui Kretingoje ir jo garbės konsului suteikti visokeriopą pagalbą. E. Druc įteikė I. Norkui Moldovos ir Lietuvos valstybių užsienio reikalų ministrų pasirašytą dokumentą, suteikiantį I. Norkui diplomatinį statusą, teisę eiti garbės konsulo pareigas.
A. Kalnius teigė I. Norkų pažįstantis daugelį metų. „Jis mane paskatino eiti į politiką, abu buvome liberalai, vėliau verslo partneriai. Džiugu matyti žmogaus augimą“, – sakė jis. I. Norkui padovanojo Kretingos miesto vėliavą su miesto herbe pavaizduota Mergele Marija.
„Man didelė garbė ir atsakomybė. Esu pasirengęs prisidėti plėtojant Moldovos ir Lietuvos, Moldovos ir Vakarų Lietuvos regiono bendradarbiavimą. Moldova, kaip būsima ES narė, yra patraukli investuotojams. Mes nuėjome savo kelią į ES ir įgyta patirtimi galime būti naudingi ES narystės siekiančiai Moldovai“, – kalbėjo I. Norkus, priminęs, kad Moldovos Respublikos aukščiausioji taryba 1990 m. gegužės 31 d. pirmoji pripažino Lietuvos nepriklausomybę. Seimo narys ambasadorius Antanas Vinkus, priklausantis Lietuvos Respublikos Seimo tarpparlamentinių ryšių su Moldova grupei, pažymėjo, kad Moldovos garbės konsulato Kretingoje atidarymas yra istorinė diena abiejų šalių diplomatijos kelyje, istorinis įvykis Kretingai ir rajonui. I. Norkui jis padovanojo tapytojo Juozo Pranckevičiaus paveikslą ir Lietuvos trispalvę, palinkėjo išlaikyti tvirtą stuburą, svarbų diplomatui. Parlamentaras perdavė Seimo užsienio reikalų komiteto, kuriame dirba ir pats, pirmininko Žygimanto Pavilionio, kitų šio komiteto narių sveikinimus atidarius Moldovos garbės konsulatą Kretingoje. Naujam Moldovos garbės konsulatui Kretingoje ir jo garbės konsului sėkmės linkėjo šventėje su kolegomis dalyvavusi Seimo tarpparlamentinių ryšių su Moldova grupės narė Laima Nagienė, 1989 m. Lietuvoje įkurtos moldovų ir rumunų bendrijos „Dačija“ atstovai, Moldovos Respublikos garbės konsulato Palangoje garbės konsulas Voldemaras Razumas, Plungės ROTARY klubo, kuriam priklauso ir I. Norkus, narys, Plungės rajono savivaldybės meras Audrius Klišonis, Kretingos ROTARY klubo nariai Tomas Jurgutis, Dainius Budrys. Klaipėdos rajono savivaldybės tarybos narė Monika Vasylienė perdavė į šventę atvykti negalėjusio Klaipėdos rajono mero Broniaus Markausko sveikinimą. „Mano mama – moldavė“, – tarė M. Vasilienė, akcentavusi, kad meilė yra stipriausia žmonių jungtis, įveikianti tautų kultūrų skirtumus, neskirstanti žmonių į mažiau vertus ir pranašesnius, kas mums, lietuviams, vis dar kartais būdinga. I. Norkui dovanodama Moldovos vėliavą, pašmaikštavo: „Konsulatas vėliavą gavo, bet kadangi Kretinga yra pajūrio vėjų siaučiamas miestas, vėliavų per daug nebus.“
Jaukią, betarpišką šventinio vakaro atmosferą ambasadorius Emil Druc dar sušildė renginiui baigiantis visus pakvietęs taurei moldoviško vyno. --- Lietuvos Didžioji kunigaikštystė ir Moldovos valstybė nuo XIV a. pabaigos iki XV a. vidurio turėjo 300 km bendrą sieną. Moldovos didikas Aleksandras Gerasis buvo vedęs Lietuvos valdovo Vytauto Didžiojo seserį Rimgailę, padėjo lietuviams ir lenkams kovose su kryžiuočiais: 1410 m. Žalgirio mūšyje, kuriame dalyvavo 800 moldovų šaulių, 1422 m. mūšyje prie Marienburgo. XVII a. viduryje Lietuvos didysis etmonas Jonušas Radvila vedė stačiatikę Moldovos kunigaikštytę Mariją Lupu, jos garbei Kėdainiuose buvo pastatyta Šv. Andriejaus cerkvė ir Kristaus Atsimainymo vienuolynas, dabar – Viešpaties Atsimainymo cerkvė. Moldova vakaruose ribojasi su Rumunija, šiaurėje, rytuose ir pietuose – su Ukraina. Šalis tankiai apgyvendinta, 2021 m. duomenimis, šalyje gyveno 2 mln. 615 tūkst. žmonių. Sostinė ir didžiausias miestas – Kišiniovas. Moldova 2022 m. kovą pateikė narystės ES prašymą, o birželį sulaukė šalies kandidatės statuso.
|
|
