Kretingiškių Mizgirių šeima – Europos vėjaračių čempionai

Buriavimo entuziastų apsupty – ir trys Mizgiriai: Matas (pirmas iš kairės), Vykintas (penktas iš kairės), Austėja (antra iš dešinės).

Trys kretingiškių verslininkų Rasos ir Mato Mizgirių šeimos atstovai – pats Matas, duktė Austėja ir sūnus Vykintas – prieš kelias dienas sugrįžo iš Jungtinėje Karalystėje, Velse, įvykusio Europos Blokart vėjaračių čempionato. Sugrįžo itin garbingai atstovavę Lietuvai skirtingose klasėse ir kategorijose: Matas pelnė auksą, Austėja bronzą, o Vykintas tik vienu tašku atsiliko nuo bronzos medalininko ispano Chuano Galmes.

Pasak M. Mizgirio, iš viso šiame čempionate dalyvavo 91 sportininkas iš 13 pasaulio šalių: nors čempionatas pavadintas Europos, tačiau jame dalyvavo sportininkai ir iš tolimų šalių – JAV, Boneiro Karibų salyne ir Naujosios Zelandijos. Pastarojoje šalyje ši sporto šaka itin populiari, jų buriuotojai laikomi stipriausiais pasaulyje, ir tik po buriavimo seka regbis.

Lemia vėjas ir gebėjimai

Čempionate dalyvavo 9 atstovai iš Lietuvos, ir sėkmė medalių link vedė net 4 mūsiškius: Greta Kalinauskaitė ir Gustas Stankevičius iš Šiaulių laimėjo antrąsias vietas, o kretingiškiai Matas ir Austėja Mizgiriai atitinkamai pirmą ir trečią vietas. „Lietuviai buvo vieninteliai iš Baltijos šalių. Per čempionatą užsimezga tarpusavio bendrystė, pasakojame apie Lietuvą – tampame savotiškais savo šalies ambasadoriais. Garsiname Lietuvos vardą, nes į varžybas suvažiuoja tituluočiausi šios sporto šakos atstovai“, –„Pajūrio naujienoms“ kalbėjo M. Mizgiris.

Europos Blokart (monotipinių, to paties gamintojo vėjaračių) čempionatas vyko 4 dienas buvusioje Karališkųjų oro pajėgų bazėje Velse. M. Mizgirio žodžiais, vėjaračių sportui labai svarbus yra vėjas, jo kryptys ir stiprumas.

„Pirmosios dvi dienos buvo labai vėjuotos ir lietingos, – vietiniai velsiečiai juokėsi, kad tai tipiškas jų oras. Stiprus vėjas – gerai, tačiau lietus ir dargana buriavimui suteikia rūstesnį pobūdį. Toks oras labiau patikrina sportininko gebėjimą koncentruotis, išvystyti greitį. Įsėdus į vėjaratį, viena ranka valdoma burė, o kita – vairuojama“, – šios, Lietuvoje dar palyginti retos, sporto šakos niuansus apibūdino pašnekovas.

Jis tęsė mintį: „Priklausomai nuo vėjo stiprumo, varžybų eigoje tenka keisti bures: kuo didesnis vėjas, tuo burė mažesnė ir atvirkščiai, kuo mažesnis vėjas, tuo burė didesnė. Kitą varžybų pusę išlindo saulė, sumažėjo vėjo greitis, ir jau galėjome buriuoti su didesne bure, – techniškai tai yra gerokai įdomiau, labiau juntami pokyčiai.“

Įsėdus į vėjaratį, viena ranka valdoma burė, o kita vairuojama.

Burė pakerėjo vaikystėje

Nidoje užaugęs, M. Mizgiris nuo vaikystėje žavėjosi burėmis mariose: „Prie lango sėdėdavau ir jau nuo kokių 5-erių metų stebėdavau buriuotojus, traukė jų magiška jėga. Būdavo smagu ir su vėju pasigalynėti, ir tarpusavyje su bendraamžiais pasivaržyti.“

Ši iš vaikystės atkeliavusi trauka burėms paviliojo Matą ilgam: pabandė ne tik buriuoti vandenyje, bet susižavėjo ir ledrogėmis, o ilgainiui jo gebėjimai užaugo iki profesionalų lygio: jis dalyvauja ne tik Lietuvos, bet ir Europos bei Pasaulio ledrogių čempionatuose, nesyk yra tapęs čempionu. 2006-aisiais, jis pasakojo, Pasaulinėje turizmo parodoje Suomijoje pamatė vėjaračius ir pats panoro jais išbandyti savo jėgas.

Dabar Lietuvoje jau yra bendraminčių būrys – apie 30 profesionalių sportininkų, dalyvaujančių įvairaus lygio vėjarogių ir vėjaračių varžybose.

Pomėgiu sužavėjo ir šeimą

Mato pomėgis sužavėjo ir jo šeimą: ne tik du vyresnieji vaikai Austėja ir Vykintas, savo kategorijose nesyk jau tapę ir Europos čempionais, bet jau ir 10-metė Teresė dalyvauja varžybose. Austėja Velse pirmąkart tapo Europos čempione, O Vykintas savo svorio kategorijose yra tapęs Europos čempionu 2017-aisiais Barselonoje, Pasaulio čempionatuose 2018 m. Maljorkoje Ispanijoje ir 2019-aisiais Prancūzijoje laimėjo auksą ir sidabrą.

Visi trys jaunieji buriuotojai Mizgiriai mokosi Pranciškonų gimnazijoje: Vykintas yra dvyliktokas, Austėja – aštuntokė, Teresė – ketvirtokė. Paklaustas, ar tik tėvo pavyzdys lėmė, kad ir jo vaikai pamėgo vėją ir bures, M. Mizgiris tikino, kad ir asmeninės jų pačių charakterių savybės: buriuojant reikia ne tiek jėgos, kiek įžvalgos, geros reakcijos, budrumo, išmanymo, kaip elgtis su įrenginiu besikeičiant vėjo krypčiai, taip pat – kantrybės ir ištvermės.

Plazdančių burių trasoje Velse, Karališkųjų oro pajėgų bazėje

Didžiausias pasiekimas – Nevados dykumoje

Mato Mizgirio Senajame žemyne iškovoti titulai: be šių metų Europos čempiono, kuriuo jis tapo antrąkart – pirmą kartą 2017-aisiais Barselonoje Ispanijoje, o 2019-aisiais – vicečempionas Prancūzijoje.

„Pajūrio naujienoms“ Matas yra sakęs, kad vis dėlto didžiausiu savo pasiekimu jis laiko 2012-aisiais laimėtą auksą JAV įvykusiame Pasaulio vėjaračių čempionate, kuris buvo surengtas Nevados dykumoje. „Ten iš viso dalyvavo 135 sportininkai iš 12 pasaulio šalių: be JAV, dar – iš Naujosios Zelandijos ir Europos. Važiuojant išnykusio ežero dugnu, pasisekė išvystyti 86 km per val. greitį. Tai – mano rekordas, Lietuvos sąlygomis pajūry maksimaliai tegalima pasiekti iki 50 km per val.“, – kalbėjo M. Mizgiris.

Tačiau laimėti, pašnekovo žodžiais, nėra įprantama: „Kaskart laimėti nėra lengva, varžovai vis tobulėja, todėl negalima užmigti ant laurų. Kai tik baigiasi buriavimo sezonas ant vandens, tuomet aparatą statome ant ratų, o, iškritus sniegui, šiuos keičiame pačiūžomis. Kad neprarastum įgūdžių, treniruotis būtina, bent savaitgaliais. Tačiau mes, lietuviai, esame labai priklausomi nuo palankaus pajūrio vėjo ir mūsiškų žiemų, kai sniego būna per daug arba šis pernelyg aptirpęs.“

• Rašyti komentarą (0)