Pajūrio naujienos
Help
2023 Gruodis
Pi 4111825
An 5121926
Tr 6132027
Ke 7142128
Pe18152229
Še29162330
Se310172431
Apklausa

Ar atvykstantieji dirbti iš Baltarusijos kelia pavojų Lietuvos saugumui?

Taip
Ne
Neturiu nuomonės
Apklausa

„Pajūrio naujienų“ skaitytojai kviečiami išrinkti 2023-ųjų Metų žmogų!

Saulius Paulius BYTAUTAS
Auksė ANTULIENĖ
Romaldas SAKALAUSKAS
Lukas KUBILIUS
Simona MONTVYDAITĖ-KAYA
Virginijus BRAZAUSKAS
Dovydas BAJORAS
Tadas ROMEIKA
Janė LEŠČIAUSKIENĖ
Daiva DUDĖNIENĖ
Gražina KATKUVIENĖ
Gintaras ŽIOBAKAS
Komentarų topas

Spalio 31 d. 18.00 val. ant Gaidžio kalno Žvainių kaime šalia Salantų Kretingos rajono Salantų kultūros centras rengia Ilgių vakarą.

Renginio organizatoriai žada jaukų pasibuvimą apšviestame kalne, degs atminimo laužai, istoriniais pasakojimais dalinsis profesorius dr. Vykintas Vaitkevičius, o kuršių genties rekonstrukcijos klubas „Pilsots“ ir Žemyna bei Donis kurs gamtišką muzikinį foną.

„Renginys skirtas mūsų seniesiems protėviams, atgulusiems šalia Gaidžio kalno esančiuose pilkapiuose, atminti. Būtent šie pilkapiai – vos pastebimi, tarsi pievoje paskendę akmenų žiedai, yra labai svarbūs – tai viena seniausių palaidojimų vietų visoje Vakarų Lietuvoje“,– paaiškino Salantų kultūros centro direktorius Aurimas Rapalis, akcentuodamas, kad renginys – nemokamas.

Ilgės – tai senovės lietuvių rudens ir mirusiųjų pagerbimo šventė. Ilgės švęstos kapinėse ir namuose, nuėmus derlių, spalio pabaigoje–lapkričio pradžioje, su sudėtinėmis vaišėmis ir aukojimais.

Šventę savo veikaluose autoriai mini XV ir XVI a., o 1600 m. Vilniaus jėzuitų kolegijos misionierių pranešime Ilgės minimos kaip mirusiųjų atminimo diena.

Istorikas Simonas Daukantas „Būde senovės lietuvių, kalnėnų ir žemaičių“ (1845) rašė, kad lietuviai, ilgėdamiesi mirusiųjų, per Ilges vaišindavo vėles. Per Ilges buvo prašoma dievo Žemėpačio malonių ir dėkojama už derlių, kepama duona – iš pradžių ji buvo skirta protėviams, vėliau ja vaišindavo elgetas, aukodavo gyvulius ir paukščius – dažniausiai avis, gaidžius, vaišindavosi jų virta ar kepta mėsa, gerdavo sambarinį (sudėtinį) alų, dainuodavo ir žaisdavo. Vėlėms po stalais, suolais, į namų kertes numesdavo maisto, nuliedavo pirmus gėrimų lašus. Lankydami mirusiųjų kapus, ant jų padėdavo maisto ir gėrimų – šis paprotys Lietuvos šiaurrytinėje dalyje, lietuvių etninėse žemėse Latvijoje ir Baltarusijoje išliko iki XIX a. pab.

Įsigalėjus krikščionybei Ilges pakeitė Vėlinės, o nuo XXI a. pradžios Lietuvoje vis dažniau prisimenami senoviniai Ilgių papročiai, rengiamos Ilgių šventės, edukacinės programos.

„P. n.“ informacija


Visos teisės saugomos. © 2006-2017 UAB 'Pajūrio naujienos'. Atsakomybės apribojimas. pingvinas