Neblėstanti gimtųjų namų šviesa

Kaimynų susitikimo pradžia – Kalnalio bažnyčia, kapinės, kur prisimenami išėjusieji ir meldžiamasi už tėviškę, artimus žmones.

Kiekvienam žmogui brangiausia yra gimtoji žemė. Ypač ją vertina Klausgalvų, Medsėdžių, Gruobynos, Didžiųjų ir Mažųjų Žalimų kaimo žmonės. Nors juose seniai jau nebegyvena – vienų likimus išdraskė tremtis į Sibirą, kitų – prievartinė sovietinė kolektyvizacija, negailestinga ir brutali melioracija – akyse vis dar tebemato tą žemę, kuri augino, vedė į gyvenimą, neleido palūžti nepritekliuose ir sunkumuose.

Neišgydomas ilgesys ir nenumaldoma gėla kiekvienais metais juos sukviečia į gimtinę, kurioje prisimenama vaikystė, jaunystė, kaimynai... Dalijamasi išgyvenimais, skausmais ir rūpesčiais, pasidžiaugiama šviesėjančia dabartimi.

Šiemetinis renginys – buvusių kaimynų susitikimas – suorganizuotas jau dvidešimt trečią kartą. Jo pirmtakai – to krašto šviesuoliai Ona Abrutytė ir jos sūnus Petras Abrutis. Vėliau šią iniciatyvą perėmė kitas to krašto entuziastas – Petras Rudys, kuris jau daugelį metų dirba Padvarių socialinės globos namuose.

Šventė prasidėjo garsiojoje Kalnalio Švento Lauryno bažnyčioje, kurioje 1801 metais buvo pakrikštytas būsimasis žemaičių vyskupas Motiejus Valančius. Iškilmingas Mišias aukojo parapijos klebonas Mindaugas Nausėda. Sakydamas pamokslą, pasidžiaugė, kad šio krašto žmonės brangina Dievo žodį, kuris veda į dorą ir prasmingą gyvenimą. Pasak dvasininko, gyvenimas gražus, kai savo širdies spinduliais sušildai kitą. Todėl paragino branginti bendrystę, kuri sutelkia juos į visumą.

Neužmiršti ir artimųjų kapai, esantys prie šventovės. Uždegtos atminimo žvakės, padėtos gėlės.

Nors apniukusi diena ir neleido šventės dalyviams aplankyti Gruobynos kaime maro kapinaičių koplytėlės, negalėjo ten Marijai, Dievo motinai, uždegti žvakų ir pagiedoti, tą ritualą atliko Didžiųjų Žalimų kaime Bronislavos Drungilaitės Jucienės istorinėje sodyboje.

Linksmoji šventės dalis vyko dosnių šeimininkų Jolantos ir Broniaus Jucių kaimo turizmo sodyboje. Susėdę prie ilgų ir plačių senovinių iš uosio medienos padarytų stalų, nukrautų suneštinėmis vaišėmis, iškilmių dalyviai prisiminė dramatišką praeitį, optimistiškai žvelgė į dabartį. Neblėstančią gimtųjų namų šviesą savo širdyse dar tebesaugo į devintą dešimtį įkopusios Petronėlė Kačiukevičienė iš Klaipėdos rajono Priekulės miestelio ir Ona Paulienė iš Leliūnų kaimo, septyniasdešimtmečiai Birutė ir Antanas Drakšai iš Klaipėdos, Angelė ir Juozas Plaipos iš Skuodo rajono Barstyčių kaimo, šešiasdešimtmetė Laima Joniškaitienė iš Priekulės... Lyg ąžuolas į gimtinės žemę įaugusi girios glūdumoje savo sodybą ištikimai tebesaugo Bronislava Jucienė. Tėvų namai brangūs tebėra ir Laurai Momėnienei iš Klaipėdos.

Prisiminimų pynę praturtino mįslių, patarlių, loginių užduočių konkursai. Neužmiršta ir prigimtinė tėvų kalba – žemaitybės. Rungčių nugalėtojams Petrui Rudžiui, Jolantai Jucienei, Birutei Drakšienei, Augustinai Venckuvienei, Gitanai Rutienei, Rasai Pauliutei, Laimutei Skukauskienei įteiktos atminimo dovanėlės. O Aleksas Šalvis, nepraleidęs nė vieno kaimynų susitikimo, pagerbtas aplodismentais.

Pasigirdus muzikantų Petro ir sūnaus Tomo Rudžių ritmingai muzikai ir dainoms, prie kurių vėliau prisijungė ir dainininkė Laimutė Rudienė, šventiniame šurmulyje trepsėjo ir jauniausi dalyviai keturmetė Meda ir penkiametis Arnas Juciai.

Įvairiaspalvis renginys baigtas jungtine, darniai skambančia kompozitoriaus Kęstučio Vasiliausko daina „Žemėj Lietuvos“.

Juozas MAKSVYTIS

Pedagogas

• Rašyti komentarą (0)