|
|
|
Sugrąžinus ankstesnę kompensacijų tvarką, pajuto nuoskaudų
Prasidėjus šildymo sezonui, kretingiškiams kyla įvairių klausimų dėl kompensacijų už kurą, kam ir kokio dydžio jos šiemet priklausys. Seimas grąžino iki 2020 m. birželio galiojusią tvarką, kai, skiriant gyventojams šildymo ir vandens šildymo išlaidų kompensacijas ar socialinę pašalpą, buvo vertinamas gyventojų nuosavybės teise turimas turtas. Dėl to neišvengiama ir tam tikrų žmonių grupių, ypač – senyvo amžiaus, patiriamų socialinių nuoskaudų. Kelerius pastaruosius metus turtas nebuvo vertinamas, kaip teigiama, siekiant sušvelninti socialines koronaviruso pandemijos pasekmes, o vėliau – apsaugoti nepasiturinčius gyventojus nuo infliacijos sukeltų neigiamų pasekmių ir staigaus energijos išteklių kainų augimo. Patiria socialinę nelygybę Kretingiškė Sigita T. redakcijai išliejo nuoskaudą: ji kreipėsi į Kretingos seniūniją dėl kompensacijos už kurą Kretingsodyje gyvenančios 82-jų metų savo motinos Janinos P. vardu. Motina gyvena dalyje nuosavo namo, kuriam priklauso ir dalis ūkinio pastato, taip pat 8 arai žemės. Seniūnijoje iš nekilnojamojo turto registro buvo gauta moters turto įvertinimo pažyma – šis įvertintas 54,4 tūkst. Eur – ir numatytą normatyvą, dėl ko kompensacija nebepriklauso, turtas viršijo vos 75 eurais. „Skaudu, kad valstybė skriaudžia tokio garbaus amžiaus žmogų: per visą gyvenimą užgyveno kažkokį turtą, juo džiaugiasi, jame gyvena ir iš savo namų nori iškeliauti į amžinybę. Namas ir ūkinis – seni, statyti 1968 metais. Neparduosi gi tos dalies tvarto ir niekam neišnuomosi žemės prie namų. Tas mamos turtas jai negeneruoja jokių pajamų ir, manau, neturėtų būti įskaičiuojamas, skiriant kompensaciją“, – įsitikinusi Sigita T. Moters manymu, būtent tokiais atvejais pasireiškia socialinė neteisybė: benamiams statomi nakvynės namai, prieglaudos, kur šilta, jauku ir patiems nereikia niekuo rūpintis, socialiai remtiniems nedirbantiems mokamos pašalpos, o senam žmogui, kuris visą gyvenimą dirbo ir kažką užsidirbo, daugybė įvairiausių išlygų. „Eilinių žmonių pensijos nėra didelės. Žmogaus sveikata tokiame amžiuje negerėja, reikia vis daugiau vaistų, o jei ir padidina minimumą, kylant kainoms, jis ir tėra minimumas. Apmaudu, kad deklaruojame esantys gerovės valstybės kūrėjai, bet juntama stipri socialinė nelygybė – tam tikra pažeidžiamų žmonių grupė paliekama užribyje“, – apgailestavo Sigita T.
Valstybė numatė ir išlygų Su šia situacija supažindinta Kretingos rajono savivaldybės Socialinės paramos skyriaus vedėja Kristina Gimžauskaitė-Mažonienė sakė, kad, skiriant kompensacijas, asmens turtas visuomet buvo vertinamas, tačiau dėl ekstremalių situacijų šalyje ir pasaulyje, ši tvarka laikinai buvo sušvelninta ir turtas neskaičiuojamas. „Savivaldybėms kompensacijų skyrimas gerokai didesnei grupei žmonių tuos kelerius metus buvo didžiulė finansinė našta. Todėl Seimas nusprendė grįžti prie ankstesnės tvarkos, kurią reglamentuoja Piniginės socialinės paramos nepasiturintiems įstatymas, kada yra vertinamas visas asmens turimas turtas“, – teigė K. Gimžauskaitė-Mažonienė. Ji pastebėjo, kad per tuos metus būta nemažai ir piktnaudžiavimo atvejų: „Kiti net pasigirdavo, kad už gautas kompensacijas išvyko pailsėti į Turkiją ar Egiptą.“ Tačiau, akcentavo ji, yra išlygų: siekiant socialinio teisingumo, piniginė socialinė parama galės būti skiriama net ir viršijant turimo turto normatyvą – įstatyme numatyta nuostata, kad turtas 3 mėnesius nebus vertinamas, kai dėl piniginės socialinės paramos asmuo kreipiasi pirmą kartą arba praėjus 24 mėnesiams po paramos gavimo. Pasak K. Gimžauskaitės-Mažonienės, jeigu asmens turimo turto visuma viršija turto vertės normatyvą, seniūnijose yra sudarytos komisijos, sprendžiančios socialinius klausimus: jeigu žmogui ar šeimai staiga iškyla sudėtinga gyvenimo situacija, jis gali į ją kreiptis paramos – įvertinus ši skiriama išimties tvarka. Gyventojai dėl kompensacijos skyrimo ir tam, kad sužinotų, priklauso ji ar ne, nes sudėtinga pasakyti iš anksto – ši skaičiuojama pagal tam tikras formules – gali kreiptis visą šildymo sezoną. O tam, kad nereikėtų laukti eilėse už durų, vizitui į Socialinės paramos skyrių jie gali registruotis iš anksto Savivaldybės tinklalapyje kretinga.lt . --- Skiriant piniginę socialinę paramą, vertinama turimo turto visuma: • nekilnojamasis turtas (statiniai, žemė), • kilnojamasis turtas (transporto priemonės, žemės ūkio technika), • finansinis ir kitas vertingas turtas (piniginės lėšos, turimos bankuose, kitose kredito įstaigose, pasiskolintos ir negrąžintos lėšos, vertybiniai popieriai ir pan.). Turto vertės normatyvas, o ypač nekilnojamojo turto vertė, nustatant teisę į piniginę socialinę paramą, skirtingose teritorijose – didmiesčiuose, miestuose, miesteliuose ir kaimuose – skiriasi. Kitaip tariant, didmiestyje jis net kelis kartus aukštesnis, nes tokio paties dydžio namas, tarkim, Vilniuje, yra kelis ar net keliolika kartų brangesnis negu, tarkim, Akmenės rajone. Pavyzdžiui, 4 asmenų šeima, gyvenanti Vilniuje (miesto centre), gali pretenduoti į piniginę socialinę paramą, jei bendra turto vertė siekia apie 277 tūkst. Eur, šeima, gyvenanti Akmenės rajone, – apie 40 tūkst. Eur. Bendrą turto vertės normatyvą, kuris palyginamas su šeimos arba vieno gyvenančio asmens faktiškai turimo turto verte, suskaičiuoja savivaldybės, kurios remiasi informacija apie gyventojų turimą turtą – ji gaunama iš valstybės registrų ir žinybinių registrų, valstybės informacinių sistemų. Išlyga. Skiriant piniginę socialinę paramą, labai svarbu ir tai, kiek žmonių sudaro namų ūkį, t. y. ar žmogus gyvena vienas, ar šeimoje yra vaikų, kiek jų ir pan., nes nuo to priklauso kompensacijai gauti skaičiuojamas būsto naudingojo ploto normatyvas asmeniui. Taip pat – kokias pajamas namų ūkis gauna kas mėnesį (atlyginimas ir kt.). Būsto šildymo išlaidų kompensacijai apskaičiuoti taikomas naudingojo būsto ploto normatyvas: kai būste gyvenamąją vietą deklaruoja (būstą nuomoja) vienas gyvenantis asmuo – 50 kv. m; kai būste gyvenamąją vietą deklaruoja (būstą nuomoja) šeima: pirmam šeimos nariui – 38 kv. m; antram – 12 kv. m; trečiam ir kiekvienam paskesniam – 10 kv. m. Pavyzdžiui, nepasiturinčiai 4 asmenų šeimai būtų kompensuojamos būsto šildymo išlaidos už 70 kv. m naudingąjį būsto plotą. Nepasiturintiems gyventojams už būsto šildymą kompensuojama dalis, viršijanti 10 proc. skirtumo tarp pajamų ir 2 valstybės remiamų pajamų dydžių (2023 m. 2 VRP – 314 Eur) kiekvienam šeimos nariui arba 3 valstybės remiamų pajamų dydžių (2023 m. 3 VRP – 471 Eur) vienam gyvenančiam asmeniui. Apskaičiuojant vidutines pajamas, neįskaitoma išmoka vaikui (vaiko pinigai) ir neįskaičiuojama dalis su darbo santykiais susijusių pajamų, taip pat dalis nedarbo socialinio draudimo išmokos (priklausomai nuo šeimos sudėties ir vaikų skaičiaus – nuo 20 iki 40 proc.). Būsto šildymo išlaidų kompensacija teikiama nepriklausomai nuo šildymo būdo. Tai reiškia, kad kompensaciją gali gauti tiek būstą šildantys centralizuotai, tiek kitos rūšies kuru: malkomis, dujomis, elektra.
|
|
