|
|
|
Jaunieji vandalai vėl nuniokojo lėlių teatrą
Praėjusią savaitę siautėjantys vaikai ir paaugliai vėl apdaužė lėlių teatrą, įrengtą senųjų miesto kapinių tvoros statinyje Vilniaus gatvėje: į šipulius sutrupinti visi langai. Pirmąkart, vos kraštiečiui menininkui Andriui Seselskui įrengus Kretingos miesto 770-ojo jubiliejaus proga teatro lėles, vandalai taip pat suskubo jas niokoti – sulaužė sukamą mechanizmą. Tačiau Kretingos miesto seniūnės Gintarės Liobikienės rūpesčiu, teatras ir vėl sutvarkytas. Niokoja stoteles, žaidimų aikšteles G. Liobikienė sakė, kad šįkart chuliganai siautėjo du vakarus: kas tai padarė pirmąsyk, nėra aišku, o kitą kartą, gana vėlyvu metu darsyk „pasidarbavo“ vaikai. Apie tai socialiniuose tinkluose informavo kretingiškė Reda A.: ji tvirtino mačiusi du maždaug 8–9 metų vaikus su paspirtukais apie 20 val. vakaro atlikus šį juodą darbą. Moteris apgailestavo nespėjusi jų pričiupti. Seniūnė atviravo, kad po šių įvykių išgyvenanti tokį jausmą, kada nebėra, ką pasakyti. „Vieni kuria, gražina miestą, kiti niokoja. Kas turi būti tų vaikų ir paauglių galvose, ką įdiegia jiems tėvai, neįsivaizduoju. Ir kur yra jie patys, jeigu vaikai šlaistosi po miestą tokiu vėlyvu metu... Pati neseniai mačiau du vaikus tamsiu metu sėdinėjant autobusų stotelėje, bet, kol sustojau, norėjau juos pakalbinti, šiedu paspruko. Visos autobusų stotelės išbraižytos, suolai išraižyti nešvankiais žodžiais ir piešiniais. Kone kas savaitę žvyrduobėje tenka atkurti nulaužytų ir išspardytų įrenginių detales“, – neprižiūrimų vaikų ir paauglių juodus darbus iškėlė G. Liobikienė. Ji patikino, kad imsis iniciatyvos šį unikalų miesto objektą, sukurtą pagal senąsias krašto lėlininkystės tradicijas, sutvarkyti: praėjusį penktadienį bendrovės „Kretingos komunalininkas“ meistras Saulius Jankavičius jau triūsė prie jo – įstiklino išdaužytus langelius. Darbai, kainavę apie 200 Eur, atlikti iš seniūnijos aplinkos tvarkymo lėšų.
Įžvelgia policijos reformos pasekmes Lėlių teatro projekto sumanytoja Kretingos rajono kultūros centro Vaikų ir jaunimo teatro „Atžalynas“ vyriausioji režisierė Auksė Antulienė neslėpė apmaudo dėl nuniokoto objekto. „Blogai, – teišspaudė keletą žodžių, sužinojusi šią žinią po darbinės išvykos į Islandiją. – Nežinau, ką pasakyti, apmaudu. Esame su seniūne ir Savivaldybės atstovais nesyk kalbėję, ką daryti, kad piktavaliams neniežėtų nagai. Tai yra visuomenės sąmoningumo ir auklėjimo problema, rezultatų turi siekti visi – tėvai, mokykla, kiekvienas, esanti šalia jauno žmogaus.“ Po šio įvykio į redakciją paskambinęs kretingiškis (pavardė redakcijai žinoma) iš parapijos bendruomenės pasakojo žinąs, kad po miestą šlaistosi gauja paauglių. Sykį šie buvo atėję į bažnyčią: nešvankių žodžių ir piešinių paliko knygoje, į kurią parapijiečiai buvo raginami užrašyti siūlomo miesto stadiono pavadinimą. Klebonas juos nutvėrė ir išbarė. Kitą sykį per brolio Gedimino mokymą jis pats bandė sudrausminti atėjusius ir triukšmaujančius tuos pačius paauglius, bet šie jį garsiai pasiuntė „ant trijų raidžių“. Vyras sakė tą pačią grupuotę dažnai matantis ir apleistoje sodyboje Birutės gatvėje. „Anksčiau paskambindavau tiesiogiai į Kretingos policiją, atvykdavo ir sudrausmindavo šlaistūnus. O dabar reikia skambinti į Klaipėdą, kol atvyksta pareigūnai, jų jau ir pėdos ataušę. Bėda ta, kad po reformos nebėra įgaliotinių, kurie gerai pažinojo visus savo apylinkės tvarkos pažeidėjus“, – problemos esmę išsakė kretingiškis.
Stebėjimo kameros nėra išeitis Kretingos rajono savivaldybės Civilinės saugos ir viešosios tvarkos skyriaus vedėja Rasmina Beniušienė, paklausta, ar neprivalo vakarais vykdyti viešosios tvarkos kontrolės mieste, atsakė: „Mes nesame reagavimo grandis. Skambus skyriaus pavadinimas „viešoji tvarka“ klaidina, žmonėms atrodo, kad mes bet kokiu laiku patruliuojame mieste. Mūsų darbo laikas – nuo 8 iki 17 val., dirbant viršvalandžius, kiltų laiko ir apmokėjimo už jį problema.“ R. Beniušienė pasvarstė, galbūt paauglių vandalizmą galėtų sumažinti vaizdo stebėjimo kamera prie kapinių, tačiau, jos žodžiais, tikslinės šių metų lėšos jau panaudotos, nebent būtų galimybė pasinaudoti kitais šaltiniais. Seniūnė G. Liobikienė apie tai išsakė savo nuomonę: „Kretingoje, jei kitaip nebemokame ramiai gyventi, būtų kamera ant kameros, kaip Londone, kur saugomasi terorizmo.“ Kretingos rajono policijos komisariato vadovas Arūnas Pužauskas mano, kad visur mieste vaizdo stebėjimo kamerų įrengti nepavyktų, o ir nėra prasmės. Į gyventojų priekaištus pareigūnams jis atsakė: „Tai, kad rajone sumažėję policijos pajėgų, yra tiesa. Visuomet galima pasakyti – nėra pareigūnų, bet pranešus, jeigu spėja, ekipažai visuomet atvyksta. Turbūt niekada visuomenėje nebus to laiko, kad neniokotų aplinkos – tai yra utopija, visais laikais būna maištaujančių paauglių. Situacija Kretingoje nėra tragiška, vandalizmo ir chuliganizmo atvejų kasmet vis mažėja. Puiku, kad miestas gražėja, ir gyventojams skaudu, kai jį niokoja, viešai dalijamasi informacija. Mes ją kaupiame, gal 100 proc. visų nusižengimų neišaiškiname, tačiau stengiamės.“ --- Socialiniuose tinkluose po šių įvykių žmonės išsyk dalijosi savo pamąstymais ir įžvalgomis. „Tie bachūriukai, kurie taip pasidarbavo, gal po kokių 10–15 metų savo vaikus atves pažaisti lėlių teatrą ar patys rengs jaunimo projektus, kurie bus investicija į jų miesto visuomenės lankomų vietų kūrimą, gražinimą, edukaciją, įdomų istorijos perteikimą. Gerbiami jaunuolių tėveliai, jei sužinosite apie šiuos juodus savo atžalų darbus, nelikite abejingi, ateikite su vaikais kartu bent stiklo šukių surinkti, papasakokite, kad čia šiemet buvo viena iš septynių stotelių, skirtų įprasminti Kretingos vardo pirmojo paminėjimo istoriniuose šaltiniuose 770-metį, prisiminti lėlininką Bronių Žymantą ir padėkoti už dabarties erdvės vietos nuotaikos sukūrimą bei meną dailininkui A. Seselskui, o už idėją – Vaikų ir jaunimo teatrui „Atžalynas“, jo režisierei A. Antulienei. Gal taip ateis šviesa ir supratimas į jaunųjų vyrukų širdis?“ – svarstė Kretingos rajono kultūros centro direktorės pavaduotoja Vita Urbonienė. Ona Viskontaitė-Mažonienė pastebėjo: „Štai ir pradeda lįsti vaiko teisių leidimai. Aštuntą valandą vakaro vaikai turi būti namie, o ne „vadalotis“ po miestą. Kur žiūri jų tėvai? Nejaugi jiems visai dzin, kur tokiu laiku yra jų vaikas? Papurtyti suradus nusikaltėlius ir jų tėvus. Tuomet žinotų, kas galima ir kas ne. Be to, tos didžiai gerbiamos Vaiko teisės, ką jos dabar pasakys?“
|
|
