Iškilus grėsmei, skulptūros gabenamos į Kretingos muziejų

Kretingos muziejaus direktoriaus Romando Žiubrio rankose – viena pargabentų Marijos Maloningosios skulptūrų.

Medinio liaudies paveldo – kaimų pakelių ir privačių sodybų skulptūrų – vis labiau gviešiantis ilgapirščiams, rajono vadovai išvien su muziejininkais ėmėsi iniciatyvos suvežti jas saugoti į Kretingos muziejų. Praėjusį savaitgalį, suderinus su šeimininkais, buvo pargabentos dvi skulptūros iš sodybų Juodupėnų ir Naujosios Įpilties kaimuose.

Sodybose – šimtametis paveldas

Su Marijos Maloningosios skulptūromis, lyg su savo brangiais šeimos nariais, savose sodybose atsisveikino Petras Stanius Juodupėnų kaime ir Vincentas Naugreckis Naujojoje Įpiltyje. Kaune gyvenantis P. Stanius specialiai parvyko į savo tėviškę, kad perduotų savo prosenelių skulptūrą, kaip manoma, išdrožtą 1826 m. – ši data išlikusi ant paties kūrinio. Savininkas buvo įnešęs ją į vidų, kad apsaugotų nuo vagysčių, nes ilgapirščiai jau buvo bandę įsilaužti į jų sodybos koplyčią. O garbaus amžiaus ir vienišas Juodupėnuose gyvenantis V. Naugreckis galutinai apsisprendė 100 metų senumo Marijos skulptūrą perduoti saugoti muziejui po to, kai iš sodybos koplyčios per vieną naktų buvo pavogti du mediniai angelai. Tuomet Mariją jis įsinešė į vidų, o ilgainiui sutiko perduoti ją muziejui.

Kretingos rajono savivaldybės paminklotvarkininkė Meda Skersienė sakė, kad per pastaruosius mėnesius iš Kretingos rajono sodybų į muziejų pargabentos 7 skulptūros, dar ketinama perduoti dvi – iš Genčų ir Rūdaičių kapinių koplyčių. Šiemet dar norima parsivežti skulptūrą ir iš Erlėnų.

„Rajono kaimų koplyčiose dar likę apie 25–30 vertingų skulptūrų. Tikslaus skaičiaus nė nežinome, nes nuvyksti ir pamatai – nebėra. Taip atsitiko Sūdėnų kaime: dar neseniai buvo, dabar važiuoju ir matau – koplyčia tuščia. Ne visi žmonės sutinka skulptūras perduoti į muziejų. Važiuojame, šnekamės su savininkais. Jiems atrodo, kad iš sodybos niekas nepavogs. Teisinio mechanizmo priversti savininkus perduoti liaudies paveldą nėra, tai – privatus turtas ir, sakyčiau, labiau moralės reikalas. Nors daugumoje sodybų savininkai patys nebegyvena, jos apaugę krūmynais, bet susizgrimba tuomet, kai praranda šeimos, o tuo pačiu – ir tautos paveldą“, – kalbėjo paminklotvarkininkė.

Muziejininkė Danutė Šorienė aprodė muziejaus „medinių stebuklų“ karalystę, joje – per 600 įvairių šventųjų skulptūrų, tarp jų atsidurs ir pargabentosios.

Siekia išsaugoti tai, kas likę

Išgrobstyto paveldo policija dažnu atveju nesuranda, nes, M. Skersienės žodžiais, nėra, už ko užsikabinti, niekas nematė – nėra liudininkų. Kretingos muziejaus vyriausiosios muziejininkės istorikės Danutės Šorienės teigimu, tik sykį prieš kelis dešimtmečius pareigūnai per kratą buvo aptikę visą dėžę skulptūrėlių ir šias atgabeno į muziejų. Policijos duomenimis, nuo 2019-ųjų metų Kretingos rajone iš kaimų ir sodybų koplyčių pavogta per 20 liaudies meno kūrinių – įvairių skulptūrų, o, Kultūros paveldo departamento duomenimis, per pastaruosius dešimtmečius Kretingos rajone prarasta apie 70 itin vertingų medinių skulptūrų.

„Pagrindinis mūsų tikslas – išsaugoti dar likusį liaudies paveldą nuo vagysčių, kurios vyko visais laikais, o ypač – sovietmečiu. Per pastaruosius ketverius metus Kretingos rajone pagrobtų 20 skulptūrų vertė – per 30 tūkst. Eur. Oficialiai, pagal Kultūros paveldo departamento metodiką, viena skulptūrėlė įvertinta nuo 300 iki 5 tūkst. Eur, tačiau juodojoje rinkoje jų vertė išauga keliskart. Todėl, gavę departamento leidimą, ėmėmės iniciatyvos kalbėtis su sodybų šeimininkais, kad šie sutiktų perduoti jas saugoti Kretingos muziejuje“, – apie paveldosauginę akciją kalbėjo Kretingos rajono vicemerė Vaida Jakumienė.

Sutvarkytos skulptūros pakaitomis iškeliauja į ekspoziciją.

Marijos sugėrė šeimų skausmus

Pargabentos skulptūros, pasak D. Šorienės, pirmiausia laikomos specialioje patalpoje, kur jos išvėdinamos, atliekama pirminė jų apžiūra, dezinfekcija, o po to jos gabenamos į saugyklą, kurioje jau sukaupta per 600 liaudies meno objektų – medinių įvairių šventųjų skulptūrų, kurių seniausios siekia XVII–XVIII amžius.

„Esmė – kad būtų išsaugotos nuo praradimo, o po to muziejus imasi iniciatyvos pagal poreikį ir būtinybę planuoti restauravimo darbus“, – tvirtino D. Šorienė, aprodydama muziejaus saugyklos turtus. Vienos vertingiausių skulptūrų – 1722 m. išdrožta Pieta be Nukryžiuotojo, o Kristaus (prie stulpo) amžius gali siekti net XVII a., įdomios vieno ir to paties meistro išdrožtos masyvios apaštalų Petro ir Povilo skulptūros.

Vicemerė Vaida Jakumienė teigė, kad dabar svarbiausias tikslas – išsaugoti dar likusį paveldą.

Kretingos muziejaus vadovo Romando Žiubrio teigimu, didžiausia grupė šių skulptūrų į muziejų pateko sovietmečiu, kai per melioraciją valdžia masiškai vertė kaimų koplyčias, šias, kiek gebėjo, surinko muziejininkas Juozas Mickevičius. Kita kolekcijos dalis šias dienas pasiekė dar iš muziejaus kūrimosi laikų tarpukariu – jas surinko pirmasis direktorius Juozas Žilvitis.

„Kai muziejų iš vienuolyno perkėlė į dvaro rūmus, tomis skulptūromis apsikroviau darbo stalą, palanges, pakampius – man jos taip patinka. Bet ištvėriau gal dvi savaites: pakeli galvą, jos visos į tave žiūri. Žiūri su savo šeimininkų išgyventais skausmais, liūdesiu, patirtais džiaugsmais. Šios Marijos viską sugėrė. Tik dabar mes į jas, atgabentas į muziejų, žvelgiame kitaip – stebimės, kaip išdrožtos rankos, detalės, bandome nustatyti jų amžių, meistrus“, – iš ilgametės muziejininkės patirties į skulptūras pažvelgė D. Šorienė.

• Rašyti komentarą (3)