Užsikimšusiuose vamzdžiuose – taukai, vata ir daug agurkų

Avarijų nuotekų tinkluose likvidacijai pasitelkiamos vis naujesnės technologijos.

„Nenoriu įvardinti namo, bet per mėnesį tris kartus teko kviesti avarinę tarnybą, kad išvalytų užsikimšusią kanalizaciją“, – sakė ne vienos Kretingoje daugiabučių namų bendrijos pirmininkas Albertas Butenis. Jis kėlė problemą: ką daryti, kad gyventojai suprastų, jog kai kurių atliekų pilti nei virtuvėje į kriauklę, nei į klozetą tualete negalima.

Elgiasi neatsakingai arba trūksta žinių

„Turbūt reikia man kooperuotis su bendrove „Kretingos vandenys“ ir daugiau viešinti, kito kelio nematau“, – „Pajūrio naujienoms“ sakė A. Butenis.

Kas iš užsikimšusių vamzdžių yra ištraukiama – neatsakingo elgesio rezultatas. Į tualetus gyventojai primeta netirpstančio popieriaus, taip pat netirpstančio kačių kraiko, kuris virsta želė ir vamzdžius užblokuoja panašiai kaip tapetų klijai, vatos skridinėlių, šlapių servetėlių, po didžiųjų metų švenčių – maisto atliekų, o ypač daug randama... agurkų.

„Žmonės viską tiesiog įmeta į klozetą, nuleidžia vandenį – atrodo, problemos nėra, o vis dėlto nuo pirmo aukšto pradeda tvinti“, – sakė pirmininkas.

Anot jo, Lietuvoj nepopuliaru, bet kai kurie gyventojai jau ir čia kriauklėse yra įsirengę šiukšlių smulkintuvus, kaip kokioje Amerikoje. Smulkintuvai susmulkina, pavyzdžiui, bananų žieves, obuolius, kiaušinius ir visą tą turinį paleidžia į kanalizaciją. Bet vamzdynų sistema Lietuvoje dažnu atveju nepritaikyta, diametras siauras, todėl problema – garantuota.

„Aš ir pats nežinojau, kur dėti, pavyzdžiui, vištienos taukus arba aliejų. Kai pirmus kartus su avarine tarnyba valėm vamzdžius, galvojau, kas čia per betono gabalai, užklijavę vamzdžius? O pasirodo, – sustingę taukai“, – sakė A. Butenis.

Už avarinės tarnybos paslaugas, kurios yra brangios, moka visi namo gyventojai, nes bendrovė „Kretingos vandenys“ už užsikimšusią kanalizaciją iki pirmo išvado neatsako. Be to, nebėra taip, kaip būdavo seniau, kai avarinės tarnyba budėdavo dieną naktį – paskambini tam tikru telefono numeriu ir iškart išsikvieti elektriką arba santechniką.

Viešinti ir dar kartą – viešinti

A. Butenis teigė turįs idėją sukurti vaizdo filmuką ir parodyti, kas lieka po 5 minučių, įmetus netirpstantį tualetinį popierių ar kačių kraiką. Pirmininkas pasidžiaugė, kad prie jo inicijuojamos viešinimo akcijos sutiko prisidėti ir „Kretingos vandenys“.

Pasak šios bendrovės direktorės Eglės Alonderienės, pranešimų dėl įvairiausių nuotekų tinklų infrastruktūros gedimų, sutrikimų ir avarijų sulaukiama kasdien. Dėl nuotekų nuvedimo nuo šių metų pradžios iki rugsėjo užregistruoti 185 pranešimai, tai sudaro net 63 proc. visų nuotekų tinklų gedimų. „Tačiau tai, kas randama nuotekų tinkluose, išties stebina. Dažnai pajuokaujame, kad galėtume įsteigti įdomiausių radinių muziejų!“ – sakė direktorė.

Jos žodžiais, visuomenė vis dar painioja nuotekas ir atliekas. Nuotekų tvarkytojai yra atsakingi už buitinių, komunalinių ir gamybinių nuotekų priėmimą, tvarkymą bei išvalytų nuotekų išleidimą į gamtinę aplinką, norėtųsi, kad atliekų nuotekų tinkluose pasitaikytų vis rečiau.

Per šiuos metus iki rugsėjo UAB „Kretingos vandenys“ užregistravo 185 pranešimus, iš kurių 63 proc. – dėl nuotekų tinklų gedimų.

„Deja, kaskart plaudami užsikišusius vamzdynus, pastebime, kad popieriaus, servetėlių, maisto ir kitos atliekos yra avarijų nuotekų tinkluose priežastis. Atrodytų visai „nekaltas“ ir nekenksmingas popierinis rankų, arba kitaip vadinamas virtuvinis rankšluostis, patekęs į nuotekų tinklus ir susimaišęs su vandeniu yra viena labiausiai kemšanti atlieka, kuri greičiau primena ne tirpų popierių, o lipnią tekstilę. Aliejus ir kiti riebalai vamzdynuose vėsta, o sustingę sudaro riebalų luitus. Tokie luitai pamažu „auga“ ir prie savęs klijuoja kitas atitekančias atliekas“, – teigė E. Alonderienė. Klaidinga manyti, kad įpylę daugiau riebalų ploviklio ar išplovę riebalus karštesniu vandeniu, žalos vamzdynams padarysime mažiau. Lygiai taip, kaip ir tualete nuleidę daugiau vandens, nesunaikinsime ir neištirpdysime nei tualetinio popieriaus, nei ausų krapštukų, nei vatos diskelių, higieninių įklotų ar tamponų. Anot direktorės, nenustoja stebinti ir į unitazą išmetamos drėgnos servetėlės. Jos vandenyje neirios ir yra puiki medžiaga nuotekų tinklų kamščiams susidaryti. Visos į tinklus patekusios atliekos kartu su buitinėmis nuotekomis ilgomis vamzdynų trasomis keliauja į miesto siurblines, o vėliau atiteka į Kretingos biologinę nuotekų valyklą. Čia pirminio mechaninio valymo būdu yra „sugaudomos“ atliekos, dar vadinamos nešmenimis arba grotų atliekomis. Šios atliekos perduodamos Klaipėdos regioniniam atliekų tvarkymo centrui (KRATC). Vien per šiuos metus į KRATC toliau tvarkyti bendrovė perdavė 22 tonas atliekų, atkeliavusių su nuotekų vandeniu.

„Reikia žmonių sąmoningumo ir supratingumo, tik tada mažiau atliekų pateks į nuotekų tinklus. Nors vienas per dieną puodelis kavos tirščių, servetėlė ar plaukų gumulėlis nenuleistas į unitazą, – maži, bet yra reikšmingas indėlis nuotekų tinklų užsikimšimo grėsmei sumažinti“, – akcentavo direktorė.

• Rašyti komentarą (4)