Kas turėtų vaikus apsaugoti nuo narkotikų?

– Niekas nieko rimtai nedaro, tik kalba, dejuoja per televizorių. Paleido problemą. Valdžia turėtų griežtinti įstatymus, policija irgi nedirba toj srity – būčiau jų vietoj, per dvi dienas surasčiau, kas ir kam platina narkotikus. Iš kur tie vaikai jų gauna? Platintojai yra čia pat, aplink mus, kaip maitvanagiai: vienas sykį toks priėjęs sako: duok 10 eurų, atnešiu dozę.

– Valstybė. Vaikų teisių tarnyba dabar tiek suteikė teisių vaikams, kad negalima nei kuprinės, nei kišenių patikrinti. Mokykla bejėgė, tėvai nesupranta, vaikai gudrūs – moka apsisaugoti, telefonais susižino. Reikėtų visiems – tėvams, policijai, mokyklai, Seimui – susiimti, aišku, neperlenkiant lazdos. Manau, dar galima įveikti šią bėdą, kuri iki vaikų atkeliavo būtent per suaugusiuosius.

– Manyčiau, kad pirmiausiai reikėtų didesnės pareigūnų atsakomybės, kad ieškotų platintojus. Dabar gi, teko girdėti, važinėja po kaimus ir siūlo narkotikus vaikams kaip saldainį, kol šie pakliūva į jų tinklą. Vaikai yra smalsūs, jie viską nori išbandyti, jiems viskas įdomu, ir įkalbėti juos nesunku. Kameros įrengtos prie mokyklų, bet kažkodėl nemato. Valstybė turėtų griežčiau kontroliuoti narkotikų platinimą. Aš net nepagalvoju, kad narkomanai – šalia, nes augome be narkotikų ir net nesuprantame, kada žmogus pavartojęs.

– Pirmiausia – tėvai, kas geriau pažins savo vaiką, kad jis kažkoks kitoks, jei ne jie. Mažai apie narkotikus teišmanau, bet, manau, kad ir svetimą atpažintum iš pasikeitusio elgesio. Dabar vaikai turi perdaug teisių ir laisvių, o reikėtų daugiau kontrolės – ir tėvų, ir mokyklos: ši, esant įtarimui, turėtų tikrinti, bet neperlenkiant lazdos. Žmonės išlepę, už nieką gauna pašalpas, dykinėja ir prasimano visokių blogų dalykų. Aš pati viena dirbau kelis darbus, užauginau 3 dorus vaikus, nes jie žinojo savo atsakomybes.

Kalbino Audronė GRIEŽIENĖ, fotografavo Darius ŠYPALIS