|
|
|
Palaikymo šokėjų komandos – svarbi ir tiesiog neatsiejama krepšinio dalis. Nors krepšinio varžybose visas aistringų sirgalių dėmesys sutelktas į komandos žaidimą, bet ne ką mažiau dėmesio visuomet sulaukia ir palaikymo šokėjos. Pranciškonų gimnazijos mokinė Karolina Strakšaitė pasirinko būtent šią sritį ir tobulina savo įgūdžius šokdama BC „Kretinga“ palaikymo komandoje. Tačiau 15-metė pripažino, kad šis užsiėmimas ją lydės iki tol, kol lankys mokyklą, paskui galvos apie kažką kita. Nors aktyvų gyvenimo būdą mergina propaguoja jau ilgokai – beveik penkerius metus. Labiausiai sudomino palaikymo šokėjos veikla Paklausta, kada ėmė lankyti šį užsiėmimą, Karolina atskleidė, kad beveik prieš penkerius metus. Tuomet jai buvo vos dešimt metų, ir tiesiog norėjosi viską išbandyti. Pašnekovė prisipažino, kad tikrai buvo idėjų daryti kažką kita, kaip, pavyzdžiui, lankyti plaukimo treniruotes, tinklinį ar badmintoną.
„Nors buvo kilusių minčių ką kitą galėčiau daryti, ši sporto šaka man patiko labiausiai, todėl aš nusprendžiau tobulėti ir eiti toliau“, – sakė Karolina.
Savaime aišku, kad nieko neįmanoma išmokti iš pirmo karto, tam reikia laiko, kantrybės ir, žinoma, noro.
„Tam, kad pramoktum šokį, paprastai reikia keturių ar netgi šešių treniruočių, o sudėjus viską, tai būtų keturios-šešios valandos. Bet kad išmoktum visą šokį, gali tekti suktis krepšinio aikštelėje aštuonias ar dešimt treniruočių“, – pasakojo Karolina.
Pasak pašnekovės, sunkiausia būna, kai vyksta varžybos – tada išlenda jaudulys.
„Kai visos akys nukreiptos į tave, negali nemąstyti apie tai, kad nesuklystum, kad nepadarytum kokios nors klaidos, na, o kartais būna, kad taip ir atsitinka, o jei dar šokis sunkus, išvis bijai suklysti“, – neslėpė gimnazistė.
Įsimaišė šaukštas deguto
Nors Karolina pasakojo, kad pati pasirinko eiti šiuo keliu, jai patiko mintis tapti komandos dalimi, tikslingai siekti tobulėti, bet ne visada jautėsi tik gerai.
Pirmą kartą, kai ji buvo supažindinta su šio sporto niuansais, merginai teko nusivilti. „Man visada patikdavo tai daryti, tačiau trenerė pasirodė per griežta, nemandagi, aplinka taip pat nepatiko, taigi teko ieškoti kitos vietos – taip patekau į šiandieninę komandą BC „Kretinga“. Dabar čia puikiai jaučiuosi“, – pripažino mergina, papasakojusi, kad visada žavėjosi ir vyresnėmis šokėjomis, iš kurių norėdavosi mokytis, sekti jų pavyzdžiu ir išmokti šokti taip gerai, kaip moka jos.
Paklausta, ar ateityje ketina ir toliau šokti, ji teigė, jog šio sporto pabaigusi mokyklą, ko gero, atsisakys. „Tai yra tik laikinas užsiėmimas iki aštuoniolikos metų“, – užtikrintai sakė ji. Bet, kaip žinia, gyvenimas būna itin netikėtas ir nežinosi, kur gali keliai nuvesti.
Kaip pasakojo Karolina, daugiausia jaudulio tenka patirti dalyvaujant varžybose.
Kaip viskas prasidėjo
O kaip šis užsiėmimas ėmė ristis per visą pasaulį? Organizuotas sporto komandų palaikymas atsirado Jungtinėse Amerikos Valstijose XIX a. 8-e deš. ir labai sparčiai išplito. 1898 m. Minesotos universitetas priėmė sprendimą suburti pirmąją pasaulyje palaikymo grupę, kuri pakeltų universiteto futbolo komandos kovinę dvasią.
Iš pradžių palaikymo komandose buvo vieni vyrai. Prasidėjus Pirmajam pasauliniam karui, daug vyriškų užsiėmimų perėmė moterys, ne išimtis ir sporto komandų palaikymas.
Vis dėlto XX a. 4-e deš. dailiosios lyties atstovėms leista oficialiai tapti palaikymo komandų narėmis ir visi greitai suprato, kad merginų dalyvavimas paverčia reginį daug patrauklesniu.
|
|
