Tarptautinis įvertinimas pasivijo uždarius mokyklos duris

Guodai Mėčiūtei šie metai pažėrė laimėjimų – ji ne tik pelnė šimto balų įvertinimą iš lietuvių kalbos ir literatūros brandos egzamino, bet ir iš tarptautinės geomokslų olimpiados „IESO 2023“ Lietuvai parvežė net tris medalius.

Praėjusiais mokslo metais Pranciškonų gimnaziją baigusi Guoda Mėčiūtė ne tik pelnė šimto balų įvertinimą iš lietuvių kalbos ir literatūros brandos egzamino – mergina iš tarptautinės geomokslų olimpiados „IESO 2023“ Lietuvai parvežė tris medalius.

Rengė akademinius tyrimus

Guoda geomokslų olimpiadose pradėjo dalyvauti ne taip ir seniai – nuo vienuoliktos klasės, paskatinta geografijos mokytojo Viliaus Adomaičio. „Be jokios abejonės, taip pat labai svarbus buvo susidomėjimas biologija, chemija, nes neišvengiamai žemės mokslų srityje tenka susidurti ir su šiomis disciplinomis“, – pridūrė mergina.

Pirmiausia merginai teko pereiti atranką į respublikinį geomokslų olimpiados etapą, kuris vyko Vilniaus universiteto Chemijos ir geomokslų fakultete. Dalyvaudama atliko praktines ir teorines užduotis, rengė akademinį pristatymą anglų kalba apie karstinius procesus Lietuvoje. Olimpiados organizatoriai Guodos darbą įvertino itin gerai ir atrinko kartu su komanda atstovauti Lietuvai tarptautiniame etape.

Deja, olimpiada vyko nuotoliniu būdu, tačiau, nepaisant to, visų dalyvių iš daugiau negu 30 pasaulio valstybių laukė intensyvus pasiruošimo procesas. „Teko ne tiek sėdėti prie knygų, kiek atlikti gerokai daugiau praktinių užduočių“, – teigė pašnekovė.

Guoda turėjo parengti analizę apie dirvožemio nualinimą Lietuvoje, atliekant lauko darbus bei tyrimus laboratorijose. „Reikėjo daryti dirvožemio profilio brėžinius, o tam iškasti ne vieną duobę. Tad teko paplušėti iš peties tiesiogine to žodžio prasme, nes pavasaris ir vasara buvo itin sausi, prireikė net tėvo ir brolio pagalbos“, – juokėsi Guoda, tačiau taip pat tikino, kad fizinis darbas padėjo atsipalaiduoti ir lengviau įveikti sunkumus, kilusius analizuojant gautus lauko darbų rezultatus. Būtent už šiuos tyrimus mergina pelnė pirmąjį tarptautinį bronzos medalį.

Antrasis bronzos medalis buvo laimėtas duomenų bazės rungtyje. „Buvo net trisdešimt lapų užduočių, prisijungimas prie duomenų bazės ir tik trys valandos viską atlikti. Tačiau kaip tik šioje rungtyje ypač gelbėjo tarpdisciplininės žinios – biologija, chemija bei truputėlis fizikos“, – dalijosi įspūdžiais mergina.

Sužavėjo kūrybiniu darbu

Dar didesnė sėkmė Guodą lydėjo atliekant kūrybinę užduotį – jos sukurta skulptūra pelnė tarptautinį aukso medalį. Mergina aštuonerius metus Pranciškonų gimnazijoje lankė keramikos pamokas, todėl kūrinį olimpiadai pasirinko daryti būtent iš molio. „Keletą papildomų dienų vasarą praleidau mokykloje, lipdžiau, glazūravau ir parsivežusi namo nufilmavau, aprašiau ir pateikiau komisijai vertinti“, – pasakojo aukso medalio laimėtoja.

Guoda tikino, kad idėją darbui turėjusi nuo pat pradžių. „Skulptūroje pavaizdavau žemę ir joje klūpantį žmogų, kuris tarsi įkalintas mūsų planetoje. Noriu perduoti žinutę, kad visi turime domėtis tuo, kas vyksta pasaulyje, saugoti aplinką, kad ji netaptų mūsų pačių kalėjimu. Juk klimato atšilimas, rūšių nykimas, tarša lemia tai, kad daug žmonių pasaulyje gyvena dideliame skurde“, – samprotavo mergina.

Guoda savo dalyvavimu ir olimpiadoje įgyta patirtimi nepaprastai džiaugėsi. „Iš tikrųjų labiausiai nustebino tai, kad ilgai svajojusi patekti į tarptautinę biologijos olimpiadą galų gale atsidūriau tarptautinėje geomokslų, apie kurią anksčiau net nebuvau pagalvojusi“, – juokėsi ji.

Mergina buvo nustebinta, kiek daug pasaulyje žmonių, kuriems rūpi ir yra aktualios globalios planetos gamtos problemos. „Džiaugiausi matydama, kad olimpiadą organizavę akademikai, universitetų dėstytojai negaili nei laiko, nei pastangų jaunų žmonių švietimui. Jie akcentavo, koks svarbus, ypač šiais laikais, žemės mokslų dėstymas mokyklose“, – teigė pašnekovė.

„Noriu perduoti žinutę, kad visi turime domėtis tuo, kas vyksta pasaulyje, saugoti aplinką, kad ji netaptų mūsų pačių kalėjimu“, – sakė kretingiškė Guoda.

Diktuodavo pasakas

Tarptautinė sėkmė geomokslų olimpiadoje nebuvo vienintelis Guodos pasiekimas dvyliktoje klasėje – merginos lietuvių kalbos ir literatūros brandos egzamino darbas buvo įvertintas šimtuku. Paklausta, ar įžvelgia ryšį tarp talento literatūrai ir gamtos mokslų, mergina teigė, kad dar būdama maža rašydavo, o viena pagrindinių kūrybos temų būdavo būtent gamta. „Vaikystėje labai džiaugiausi turėdama močiutę, kuri man skirdavo daug laiko. Duodavau jai pieštuką, sąsiuvinį ir diktuodavau jai pasakas apie gamtą. Kiek man tada buvo? Ketveri?“ – dalijo prisiminimais Guoda. Merginos teigimu, šimtaprocentinio šimtuko recepto nėra. „Žinoma, svarbu „nemiegoti“ mokykloje, išmokti rašybos, skyrybos, taip pat perskaityti privalomas knygas“, – teigė ji. Vis dėlto, Guodos nuomone, visų svarbiausia rašyti savo noru ir taip pažinti savo asmeninį stilių. „Bandžius rašyti tik per pamokas ir tik tiek, kiek yra reikalaujama, aukščiausio rezultato tikėtis būtų turbūt nerealu“, – pasakojo šimtukininkė.

Guoda atskleidė, kad taip pat ne vienerius metus dalyvauja „Biologų sandraugos“ veikloje. „Su šia organizacija pirmą kartą susidūriau dar dešimtoje klasėje. Nuo to laiko įdėta nepaprastai daug darbo, pastangų, daug sužinota ir išmokta, važinėdavau net į specialias praktikas Vilniuje“, – pasakojo ji.

Organizacijos veikla savanoriškai kuruojama studentų, o nuo šių mokslo metų sandraugos kuratore nusprendė tapti ir pati Guoda. „Norėjau kažkaip atsidėkoti ir atlyginti už man, kaip mokinei, buvusią suteiktą galimybę tobulėti“, – savo sprendimą paaiškino ji.

Šiuo metu Guoda dėl tikslesnių ateities planų nėra tikra. „Svajoju apie savanorystės galimybę, tačiau kol kas apie tai kalbėti sunku, laikas parodys“, – teigė ji.

Tomas VALIŪNAS

„P. n.“ akademijos narys

• Rašyti komentarą (1)