|
|
|
Prekiautojai gėlėmis Salantų turguje nori savo kampo
Salantų turguje gėlių daigais prekiaujantys žmonės apgailestavo neturį tam skirtos vietos. Jiems vietos tenka prašyti prekiautojų padėvėtais rūbais. Šie už vietą prašo 15 Lt bei padėti sunešti rūbus.
Mokėdami 15 Lt už vietą prekiautojai priversti didinti daigų kainas. O tai - blogai ir jiems, ir pirkėjams. Vienas iš prekiaujančių daigais salantiškių mano, jog už autobusų stoties yra vietos, ten ir galėtų įsikurti prekiautojai daigais. Salantų miesto seniūnas Kazys Galdikas teigė, kad Salantų turgavietė neatitinka turgavietės reikalavimų ir įvardijama kaip prekyba viešose vietose. Aplinkui centrą – regiono keliai, tad plėstis ypatingų galimybių nėra. - Nemalonu žmogui pasakyti, kad nebėra vietos prekiauti,- sakė prekybos vietų prižiūrėtoja Danutė Kerpienė, turinti daugiau negu 10 metų darbo patirties. Nors turgus vyksta tik dvi dienas per savaitę, ne visi žmonės, gyvenantys šalia turgaus, yra patenkinti jo kaimynyste. Prekiautojai turi paisyti ir jų norų. Prekyba gėlėmis – nepastovus dalykas. Žmonės, prekiaujantys padėvėtais rūbais, vietas išsiperka ilgesniam laikui. Ne didesnė kaip 12 kv.m vieta dienai kainuoja 15 Lt. Jei išsitenka, vienoje vietoje gali prekiauti ir 2 – 3 prekiautojai. Pasitaiko, jog tarp prekiautojų kyla barnių. Prekiautojai daigais glaudžiasi ant šaligatvio arčiau autobusų stoties. Žmonės priversti kvėpuoti autobusų išmetamosiomis dujomis. Svarstyta ir galimybė turgaus prekybos metu autobusams sustoti kitoje vietoje. Prekiautojai sakė nesiskundžiantys dėl vietos - rasti ją pavyksta. Tačiau visi teigė, jog norėtų, kad prekybai augalais būtų skirta atskira vieta. Vieni pageidautų, kad jiems leistų prekiauti šalia prekiautojų paršeliais, kiti – pasekti darbėniškių pavyzdžiu, kurie esą įsitaisė ant vejos. Septyniasdešimtmetė prekiautoja gėlėmis sakė, jog jai, pensinio amžiaus moteriai, už vietą mokėti nereikia. Prekiaudama daigais ji prisidurianti prie pensijos. Nors ir turi trisdešimties metų darbo stažą, bet pensija - maža, prekiauja ne iš gero gyvenimo. Žiemą, kad daigai nesušaltų, naktimis po 5 kartus keldavosi kurti krosnies. Pašnekovės žodžiais, auginti daigus - nelengvas užsiėmimas. Iš Mažeikių atvykusi prekiautoja baiminosi, kad brangstant elektrai gali tekti atsisakyti auginti daigus. Ji pirmąsias begonijų sėklas pasėja dar gruodžio viduryje. Šiemet žiemą ir ankstyvą pavasarį kas mėnesį už elektrą mokėjo po 700 Lt. Mažeikiškė pražydusias ledinukes pardavinėjo po 1,5 – 2 Lt. Gėlėmis prekiaujanti moteris iš Plungės rajono Šateikių seniūnijos teigė, jog prekyba apsimoka tik tada, jei augini daug gėlių. Tačiau ji abejojo, ar kylant kuro kainoms išvis bus verta prekiauti. Tąkart ji už daugumos gėlių daigus prašė nuo 1 iki 2 Lt. Brangiausios – po 6 Lt - buvo žydinčios begonijos.
|
|
