Holokausto kelias Kretingoje: iš Rotušės aikštės – į žydų kapines

Eisena su Lietuvos ir Izraelio vėliavomis nuvingiavo Mėguvos gatve senųjų žydų kapinių link, stabtelėdama prie buvusios sinagogos vietos.

Praėjusio šeštadienio, rugsėjo 23-osios vakarą, minint Lietuvos žydų genocido aukų atminimo dieną ir 82-ąsias žydų genocido Lietuvoje metines, pilietinės akcijos „Atminties keliu“ organizatoriai sukvietė kretingiškius į eiseną iš Rotušės aikštės į žydų kapines. Šia tradicine, jau kelerius metus Kretingoje rengiama, akcija buvo siekiama prisiminti ir pagerbti mūsų mieste pirmomis karo dienomis nužudytus žydų tautybės žmones.

Pagal oficialią statistiką, Kretingos mieste buvo nužudyta per 1 tūkst., o rajone nužudyta ir palaidota apie 2,6 tūkst. žmonių, iš jų vien senosiose miesto žydų kapinėse – 356 asmenys.

Akcijoje netrūko jaunų veidų: tai – miesto mokyklų jaunuomenė, dalyvaujanti gyvoje pilietiškumo pamokoje. Lietuvos nepriklausomybės Sąjūdžio aktyvistė pedagogė Aldona Kruševičiūtė akcentavo pilietinės pareigos svarbą – kol einame tuo keliu, mūsų atminimas gyvas, kol prisimename nužudytuosius, tol jie tebėra mūsų kraštiečiai, čia gyvenę ir kūrę miesto gerovę. Pranciškonų gimnazijos pedagogas Vilius Adomaitis į jaunus žmones kreipėsi: jei kuris nejaučia vidinio noro pagerbti nekaltai nukankintuosius, ištisas jų šeimas, pirmosiomis karo dienomis jėga suvarytas į Rotušės aikštę ir tarsi gyvulius į skerdyklą varomas tuo keliu į kapines pasitikti savo mirties, tegul to nedaro per prievartą – jis ir taip pasirašysiąs, kad šie dalyvavo pilietiškumo pamokoje.

Pasauliečiams pranciškonams užtraukus senovinę žydų giesmę „Šema Izrael“ („Klausyk, Izraeli“), eisena patraukė žydų kapinių link. Stabtelėjus prie buvusios žydų sinagogos, kurios vietoje šiandieną skylėmis žiojėja kažkada vienintelio miesto viešbučio langai, vienas akcijos organizatorių Pasauliečių pranciškonų ordino regiono ministras Rimantas Radzevičius meldė, kad į šią buvusią sakralią miesto vietą sugrįžtų maldingumo dvasia.

Įžengus pro išlikusius istorinius kapinių vartus, vakaro tamsai gaubiant šią skausmo prisodrintą erdvę su dešimtimis išlikusių antkapinių paminklų, buvo perskaitytos 193 žinomos čia atvarytų ir nužudytų žydų tautybės žmonių pavardės. Vienas akcijos organizatorių Saulius Šopaga akcentavo, kad žmogus yra dvasinė būtybė, gimstanti, o ne sukonstruota, ir ateidama į šį pasaulį atsinešanti savo vardą. Ir, kol tariami vardai, tol žmonės gyvi ateinančių kartų atmintyje.

Holokausto aukų atminimui mokiniai degė žvakes ir pagal žydų paprotį ant kapų dėjo lauko akmenėlius.

Kol buvo tariami nužudytųjų vardai, mokiniai pasklido po kapines, ir antkapiai sužibo šimtais liepsnelių – buvo uždegtos žvakės, padėti akmenėliai. Mažesnieji traukė iš kišenių juos ne po vieną, o net po kelis, ir dėjo juos ant antkapių – pagal hebrajų tautos papročius, vietoj gėlių padedama po atsineštą nedidelį lauko akmenį.

Kretingoje šiuo metu gyvenantis žydų tautybės atstovas Isaac Kutzi perskaitė kadišą – specialią laidotuvių ir gedulo apeigoms skirtą maldą – ir padėkojo Kretingos miesto žmonėms už tai, kad susirinko pagerbti jo tautiečių genocido aukų atminimą.

Kasmet apie akciją „Atminties keliu“ sužino vis daugiau aplinkiniame kvartale gyvenančių ir iš kitų rajonų atvykstančių žmonių, tarp jų – ir žydų tautybės, kurie atvyksta ir renginį praturtina savais mirusiųjų pagerbimo papročiais.

---

Kretingos rajone yra 8 masinių žydų žudynių vietos: 4 – Darbėnų, 2 – Imbarės, po 1 – Kretingos ir Kretingos miesto seniūnijose. Jose palaidota 2 tūkst. 599 asmenys, daugiausiai – moterų ir vaikų.

Šios vietos dažniausiai yra miško viduryje ar atokiose vietovėse. Žydų Holokausto vietos yra tvarkomos ir prižiūrimos seniūnijų arba vietos bendruomenių. Kelią į jas nurodo tipiniai juodo granito stulpai, kurių viršus – nusklembtas ir iškalta Dovydo žvaigždė. Smailė nurodo kryptį, kuria važiuoti iki masinių žudynių vietos. Ant jų užrašas dviem – lietuvių ir anglų kalbomis, o po apačia – atstumas ligi jos.

Šie tipiniai juodo granito, vadinamieji Dženerio stulpai, buvo pastatyti Pasaulio žydų kongreso viceprezidento lordo Grevilio Dženerio (Greville Janner) iš Londono iniciatyva. Nepriklausomybės pradžioje jis Lietuvoje ieškojo savo šaknų, tačiau buvo sudėtinga rasti nuorodas į masinių žudynių vietas. Gavus lėšų iš Didžiosios Britanijos Holokausto švietimo fondo, buvo pagaminta 200 tokių trikampių tipinių stulpų, kurie ir buvo pavadinti Dženerio stulpais.

Kretingos mieste, prie buvusios sinagogos, kur dabar stovi vaiduokliu tapęs „Mėguvos“ viešbutis, užpernai Eugenijaus Bunkaus fondo iniciatyva buvo įrengta atminimo stela.

• Rašyti komentarą (2)