Atkasė seniausio dvaro pastato liekanas

Greta Kretingos muziejaus automobilių stovėjimo aikštelės archeologai atkasė, kaip manoma, seniausias Kretingos dvaro pastato liekanas. Jos datuojamos XVII a. pradžia ir galėjo būti vienmetės su dabartine katalikų bažnyčia bei pranciškonų vienuolynu. Šis statinys, kaip tvartas, jau buvęs pažymėtas 1771 m. Kretingos dvaro savininko, vyskupo Ignaco Jokūbo Masalskio inventoriniame dokumente.

Archeologas Donatas Butkus mano, kad atsitiktinai atkasto statinio liekanos yra seniausios iš aptiktų buvusių dvaro pastatų.

Aptikti šį unikalų radinį padėjo atsitiktinumas: bendrovės „Edrija“ vyrai per gatvę kasė Kretingos muziejaus kanalizacijos tinklus ir pusantro metro gylyje atsitrenkė į akmenų mūrą.

Pasak Kretingos muziejaus Archeologijos skyriaus vedėjo Donato Butkaus, per dvi savaites vykdomų kasinėjimų atidengtas 4 m ilgio ir 2 m pločio statinio kampas. Nuo atkasto statinio grindinio iki išlikusio akmenų klojinio – 1,80 m. Jo viršų dengia maždaug 1 m storio žemės sluoksnis. Giliausia atkasta vieta siekia 2,56 m.

Statinio sienos – plytų, aptikti ir plokščiųjų čerpių fragmentai. Visa tai surišta moliu. „Surišimo technologijos ir leidžia manyti, kad pastatas buvo statytas prieš 400 metų“, - sakė D.Butkus.

Kasinėjimų metu aptikta įvairių daiktų, tarp kurių įdomiausi – trys muškietų kulkos ir peilis. Gausu gyvulių ir paukščių kaulų. Tačiau D.Butkus vis vien nelinkęs manyti čia buvus tvartą: „Radome plokščiųjų čerpių, koklių. Argi laikytumėte gyvulius ant perdangos. Manau, kad šio pastato paskirtis visgi buvo kitokia“.

Žvalgomųjų tyrinėjimų darbams vadovauja Klaipėdos universiteto archeologas doktorantas Mindaugas Brazauskas. Su šių archeologinių tyrinėjimų radiniais bus galima susipažinti Kretingos muziejaus ekspozicijose.

Kretingos dvaro teritorijoje – prie muziejaus fontano ir Dupulčio upelio dešiniajame krante - archeologai yra aptikę ir pagonybės laikų degintinių kapų, datuojamų X – XIII a.

Irena ŠEŠKEVIČIENĖ

• Rašyti komentarą (0)