Pajūrio naujienos
Help
2024 Birželis
Pi 3101724
An 4111825
Tr 5121926
Ke 6132027
Pe 7142128
Še18152229
Se29162330
Apklausa

Ar domitės dabar pristatoma mero ir Tarybos 2023 m. ataskaita?

Taip
Ne
Neturiu nuomonės
Komentarų topas

Po rinkimų: kas tie seniūnaičiai ir ką jie veiks?

  • Audronė GRIEŽIENĖ
  • Pirmas puslapis
  • 2023-09-19

„Seniūnaičio pareigos manęs nevargina. Priešingai – malonu, kad galiu prisidėti prie to, kad miestas gražėtų“, – sakė Pranas Liaučius.

Vakar vakare baigėsi seniūnaičių rinkimai. Pagal teritorijoje gyvenančiųjų skaičių aktyvumas turėjo siekti 5 proc., jei ne, tose seniūnijose bus balsuojama pakartotinai. Tačiau skambučiai į redakciją, taip pat „Pajūrio naujienų“ atlikta gatvės praeivių apklausa parodė, kad daugeliui žmonių šie rinkimai, kaip ir pati seniūnaičių veikla, – migloti.

Kalbas apie agitaciją pavadino gandais

„Per savivaldos ar Seimo rinkimus – viskas aišku, nes per agitaciją būna daug reklamos, spausdinami plakatai su kandidatų nuotraukomis, pavardėmis ir prisistatymais. Savo name paklausiau – niekas nežinojo apie seniūnaičių rinkimus, kas tai per dalykas, kaip vyksta. Kandidatus ištraukia mums kaip katinus iš maišo, ir balsuok“, – situaciją apibūdino Vytautas iš Bajorų.

Bet labiausiai vyrą nustebino, kad seniūnė Kretingos miesto seniūnijoje neva agitavusi balsus atiduoti būtent už buvusį Savivaldybės tarybos narį Antaną Puodį. Kai kurie žmonės esą jo išvis nepageidauja. Tokios kalbos seniūnę Gintarę Liobikienę ir prajuokino, ir nustebino.

„Iš kur tie gandai? Tegul Vytautas iš Bajorų įrodo. Neagitavau ir niekada neagituoju nė už vieną kandidatą, bet visada pasidžiaugiu, kai kas nors iš aktyviųjų kretingiškių seniūnaičiais sutinka būti. Seniūnaičio pareigos – visuomeninės, atlyginimo niekas nemoka“, – „Pajūrio naujienoms“ sakė ji. Pavyzdžiui, ne vieną kadenciją seniūnijai talkinantis seniūnaitis Pranas Liaučius – pastabus, dažnai pats pasiūlo miestui naudingų idėjų, praneša, jei kas daroma ne taip, klausia, kaip galėtų įveikti vieną ar kitą gyventojų problemą. Pavasarį vienas pats sugalvojo ir išvalė upelį prie lurdo.

„Taip ir buvo, – juokėsi „Pajūrio naujienų“ pakalbintas P. Liaučius. – Esam miesto gyventojai, vieni turim to išdidumo daugiau, kiti mažiau. Aš save laikau žmogumi darbininku, negaliu ramiai praeiti pro nenupjautą žolę, primėtytas šiukšles arba netvarkingus konteinerius. Tas nešvarus upelis prie ką tik gražiai sutvarkyto lurdo irgi akį rėžė. Išvilkau iš vandens šakas, sukroviau ant kranto ir paprašiau, kad komunalininkai išvežtų.“

Paslaugių seniūnaičių mieste yra ir daugiau. Pasak G. Liobikienės, kai, artėjant Kretingos miesto šventei, buvo nuspręsta viešose erdvėse pasodinti 770 medžių ir krūmų, daug pagalbos vadinamojo lapyno gyvenamojo rajono pusėje seniūnija sulaukusi iš Stepono Zuberniaus ir Liudviko Žutauto. Šie vyrai sugebėjo ir gyventojus sutelkti, ir medelių laistymu patys pasirūpino. O kaip nepasakyti gero žodžio apie seniūnaitę Zitą Macevičienę, kuri į seniūniją lėkte atlėkė išgirdusi, kad Autobusų parkas panaikino viešojo transporto maršrutą J. Jablonskio gatve. Tuoj pat buvo surinkta informacija, kiek gyventojų toje Kretingos pusėje, kiek jų patirs nepatogumus. Buvo nusiųsti raštai ir į Autobusų parką, ir į Savivaldybės Vietinio ūkio ir turto valdymo skyrių.

„Aš pati nevažinėju autobusais, ir, jeigu seniūnaitė nebūtų pranešusi, būčiau nežinojusi, – pasakojo G. Liobikienė. – Gyventojai gal būtų burbuliavę sau po nosimi, o problema iki mūsų taip ir nebūtų atėjusi.“ Anot pašnekovės, gatvių seniūnaičiai tam ir renkami – kad, savo gyvenamojoje teritorijoje būdami arčiausiai žmonių, taptų tarpininkais tarp jų ir seniūno.

Prašymų gavo dar nė neišrinktas

Kai kurios funkcijos seniūnaičiams numatytos įstatymu – tarkim, jie turi lemiamą balsą skirstant Kelių priežiūros programos (KPP) lėšas: kokias gatves siūlyti įtraukti į kapitalinio ar paprastojo remonto sąrašą. Kaip tik šį trečiadienį miesto seniūnijoje organizuojama išplėstinė seniūnaičių sueiga, tarp darbotvarkėje numatytų klausimų bus ir dėl KPP finansavimo lėšų vietinės reikšmės viešiesiems ir vidaus keliams taisyti, rekonstruoti, prižiūrėti, saugaus eismo sąlygoms užtikrinti perskirstymo. Tačiau didžioji dalis seniūnaičių veiklų, susijusių su sprendimų priėmimais, yra rekomendacinio pobūdžio.

Kretingos mieste iš pradžių buvo 26, dabar liko 16 seniūnaitijų. Vienoje jų šiemet pirmą kartą kandidatuoja į redakciją paskambinusiam skaitytojui abejonių sukėlęs Antanas Puodys. Nuo 2004-ųjų politikoje esantis, 4 kadencijas rajono Taryboje dirbęs vyras teigė pirmiausia raginimų būti seniūnaičiu sulaukęs iš savo daugiabučio gyventojų.

„Sakė, esi aktyvus, tik dirbk. Pusę Bajorų, „Vienybės“ sodus prieš rinkimus apvaikščiojau. Žinau, kad vienam žmogui Muitinės gatvėje nepatikau, pasiuntė mane, iš kur esu atėjęs“, – juokėsi prisiminęs pašnekovas.

A. Puodys teigė prašymų gavęs dar būdamas neišrinktas: „Vienybės“ sodininkų bendrijoje, pagrindinėje gatvėje, nėra apšvietimo – tedega žibintas, ir tas pats yra senas; kairiajame gatvės pakraštyje, kur pakalnė ir iškart posūkis į kairę, kai pliaupia stiprūs lietūs, išplaunamas kelias. Vietomis reikėtų asfaltuoti.

„Ir man pasirodė keista: tiek metų egzistuoja seniūnaitijos, o žmonės, su kuriais bendravau, nežinojo, kas tai per darinys. Manau, jeigu seniūnaitis iš tikrųjų rimtai dirba, tai visi pažįsta, žino, kas jis toks“, – savo nuomonę išdėstė A. Puodys.

Kad gyventojams informacijos apie šiuos rinkimus trūksta, parodė ir „Pajūrio naujienų“ gatvės praeivių apklausa. „Kaip taip gali būti? Ketvirtą kartą seniūnaičius renkam, o žmonėms tai vis dar – naujiena“, – stebėjosi Imbarės ir Darbėnų seniūnai Antanas Turauskis su Alvydu Poškiu.

„Vietos savivaldos įstatyme parašyta viskas nuo A iki Z“, – nežinančius pasiskaityti ragino A. Turauskis. Rinkimai kaskart organizuojami per 6 mėnesius po to, kai kadenciją pradeda naujoji Savivaldybės taryba ir meras. Anksčiau seniūnaičiai būdavo renkami trejiems metams, o dabar 4-eriems, kaip ir savivalda. Seniūnams kadencijas Seimas panaikino.

Į pareigas galimi kandidatai nesiveržė

A. Poškio nuomone, žemesnio lygio rinkimams, kuriuos organizuoja pačios seniūnijos ir kuriems, skirtingai negu per savivaldos ar Seimo rinkimus, neskiriama valstybės lėšų. Todėl nereikia tikėtis nei lankstinukų, nei spalvotų plakatų – su kandidatais galima susipažinti seniūnijų skelbimų lentose, rajono laikraščiuose, Savivaldybės internetinėje svetainėje, socialiniuose tinkluose.

„Mums svarbi seniūnaičio pozicija, nes tai pirmas žmogus, kuriam skambinam, kai iš tos teritorijos prireikia informacijos arba pagalbos. O seniūnaitis taip pat skambina mums: gal kur gatvės apšvietimas nebeveikia, gal kelyje pavojingos duobės, būtina taisyti“, – kalbėjo darbėniškis. Jo teigimu, Laukžemėje arba Grūšlaukėje gyvenančiam žmogui gerokai paprasčiau nueiti čia pat ir pasišnekėti, reikalą aptarti su seniūnaičiu, o ne specialiai važiuoti į seniūniją Darbėnuose. Tarp aktyviausių seniūnaičių A. Poškys paminėjo darbėniškes Gražiną Poškienę, Vidą Viskontienę, laukžemiškę Aidą Mikutienę, Rimą Dobrovolskienę iš Lazdininkų.

Seniūnaičiai dirba visuomeniniais pagrindais, bet, rajono tarybos sprendimu, per mėnesį jiems bus skiriama 10 eurų kompensacija už telefono paslaugas, kurą.

Iš viso Darbėnų seniūnijoe yra 11 seniūnaitijų – 3 miestelyje, 8-ios – kaimuose. Kaip sakė A. Poškys, rinkimai pradėti rugsėjo 5-ąją, baigėsi vakar vakare. Dvi savaites kandidatus, kaip ir kitose seniūnijose, galėjo siūlyti patys gyventojai, bendruomeninės organizacijos, tačiau jie tai darė pasyviai.

„Skambinom patys, klausinėjom bendruomenių... Gaila, kad kiekvienoje seniūnaitijoje kandidatavo tik po vieną kandidatą, o norėjosi bent dviejų ar trijų. Bet kokie rinkimai iš vieno kandidato nėra geriausias variantas, juk tą ir patys žmonės supranta“, – kalbėjo seniūnas.

Rinkimų aktyvumu pasigirti negalėjo ir A. Turauskis, bet, kadangi apylinkės mažos, sakė, turėjo būti surinkta 5 proc. balsų, kuriuos, kaip ir kitose seniūnijose, skaičiavo mero potvarkiu sudaryta trijų seniūnijos darbuotojų komisija.

Paklaustas, ko palinkėtų savo seniūnaičiams, kurių bus 6, seniūnas neslėpė: kad ne vien skųstis į seniūniją jie ateitų, o ir patys ką nors naudingo dėl teritorijos gyventojų pasiūlytų.

„Pasitaiko, kad seniūnaičiai ateina, sako, va, jūs, seniūnai, iš Savivaldybės pinigų gaunat, spręskit... Bet biudžetas yra toks, koks yra. Būna, kad priversti esam eiti pas merą arba į tarybą, prašyti pakeisti finansavimo šaltinius ar panašiai“, – kalbėjo imbariškis.


Visos teisės saugomos. © 2006-2017 UAB 'Pajūrio naujienos'. Atsakomybės apribojimas. pingvinas