|
|
|
Kretingos „Minijai“ padeda žaidėjai iš Japonijos
Šiuo metu Lietuvos futbolo federacijos I lygoje žaidžianti futbolo klubo „Minija“ komanda turnyrinėje lentelėje užima IV v. tarp šešiolikos komandų. Sezonui įsibėgėjus, prie komandos prisijungė dar vienas legionierius iš tolimųjų rytų – Tokiya Hirosawa. Naujasis klubo narys kartu su savo tautiečiais Takuya Fushimi ir Hiroshi Miyazawa sudaro varžovams sunkiai įveikiamą japonų grandį aikštės viduryje, dėl ko Kretingos komanda ir skina pergales nacionaliniame turnyre. Su žaidėjais pakalbėjome apie futbolą ir jų kasdienybę Kretingos mieste. – Koks buvo jūsų kelias į futbolo klubą „Minija“? „Prieš kelerius metus, po epidemijos, Hiroshi panoro palikti Japoniją ir žaisti kitoje šalyje. Kai gavo pasiūlymą žaisti Kretingoje, sutiko, jam čia patiko, o po to prisijungti prie šio klubo pakvietė ir mus. Tokia mūsų istorija“, – dalinosi Tokiya ir Takuya. – Kuo skiriasi futbolas Lietuvoje ir Japonijoje? – Lietuvos futbolininkai yra labai aukšti, žaidžia fiziškai ir nevengia kontakto, todėl mums būna sunku įmušti smūgius galva ir išnaudoti standartines situacijas. Japonijoje žaidimas kitoks, jis yra greitesnis ir staigus. Japonai bando išvengti kontakto, ko nematome čia, Lietuvoje.
– Koks šio sezono tikslas? – Šiuo metu esame ketvirti, tikslas – bent antra vieta. Mums reikia patekti į finalą, kad turėtume šansą nugalėti, o kitą sezoną patekti į A lygą. – Ką veikiate laisvalaikiu? – Daug laiko praleidžiame treniruotėse futbolo aikštėje ir sporto salėje, todėl laisvalaikį skiriame poilsiui. Žinoma, giliname anglų kalbos žinias, kad bendrauti su komandos draugais ir žmonėmis būtų dar lengviau. – Kokių problemų kilo pradėjus žaisti Lietuvoje? – Didžiausias iššūkis yra kalbos barjeras, kai visi gerai išmoksime anglų kalbą, jokių problemų neliks. – Kas jums patinka Kretingoje? – Žmonės, nes jie visada pasisveikina, šypsosi ir sutinka mus draugiškai. Japonijoje taip nebūdavo, todėl labai vertiname laiką, kurį čia leidžiame ir gerbiame palaikančiuosius mūsų klubą. – Ar turite mėgstamą patiekalą, kurio teko paragauti atvykus į Lietuvą? – Tai būtų kebabas. Kartais po sėkmingų rungtynių leidžiame sau jo paskanauti. – Kokią žinutę norėtumėte perduoti klubo aistruoliams? – Tai, kad jie ateina į rungtynes ir palaiko komandą, mums daug reiškia ir suteikia motyvacijos.
Domas RAIŠUTIS
|
|
