|
|
|
Nepritarė taikos sutarčiai su „Karkasonu“
Kretingos rajono savivaldybės tarybos posėdyje politikai nepatvirtino protokolinio sprendimo ir nepritarė rajono Savivaldybės ir uždarosios akcinės bendrovės „Karkasonas“ taikos sutarčiai. Svarstant šį klausimą, nusišalinimo paprašė rajono meras Antanas Kalnius, neįvardinęs tokio sprendimo priežasčių. „Kiekvienas mūsų, matydamas bent mažiausią tikimybę pažeisti viešus privačius interesus, turėtų nusišalinti“, – tarė jis. Galbūt meras nusišalino todėl, kad, Vyriausiosios rinkimų komisijos duomenimis, UAB „Karkasonas“ pavadinimas atsidūręs politinio komiteto Kretingos kraštas kandidato Vido Misiaus privačių interesų deklaracijoje, kurioje „kraštietis“ nurodo ryšius 2021 m. sudarius sandorį su UAB „Karkasonas“. Rajono Tarybos narė teisininkė Justė Stonkutė, prieš Tarybai priimant galutinį sprendimą, pastebėjo, kad bylos nagrinėjimui yra pasirengta ir kad taikos sutartis būtų sveikintinas dalykas. „Tačiau aš šioje situacijoje nesutinku su taikos sutartimi. Susipažinus su procesiniais dokumentais, kyla per daug klausimų, kad ir dėl nuomos kompensacijos už 10 metų – nuoma vis dėlto yra periodinis mokėjimas, tad ar išvis įmanomas toks dalykas. O ir bylų sistemoje yra daugybė atvejų, susijusių su šia įmone, dėl skolų priteisimo. Visų šitų dalykų reikia paisyti, ir, mano pastebėjimu, taikos sutartis šiuo atveju nėra racionalus sprendimas“, – kalbėjo Tarybos narė, pasiūliusi Savivaldybei pagalvoti ir apie advokato atstovavimą šiame ginče.
Jai pritaręs kolega Tarybos narys Mindaugas Černeckis teigė, kad Savivaldybė turėtų teisme dalyvauti iki galo: „Kuriamas precendentas. Juk nežinome, kiek dar yra verslo subjektų, kurie nėra perdavę vandens ir nuotekų tinklų Savivaldybės įmonei „Kretingos vandenys“. Kretingos rajono savivaldybės bylinėjimas su UAB „Karkasonas“ tęsiasi jau ne vienerius metus, Savivaldybė šios problemos neišsprendžia nuo 2014-ųjų, kai, Kluonaliuose už savo lėšas įrengusi vandentiekio ir nuotekų tinklus, UAB „Karkasonas“ išsakė pageidavimą, kad Savivaldybė tuos tinklus išpirktų. Tada nepriklausomi turto vertintojai buvo suskaičiavę, kad šių tinklų rinkos vertė – apie 700 tūkst. Lt (konvertavus – apie 200 tūkst. Eur). Tačiau Savivaldybė to nepadarė nei tada, nei vėliau, nors tai padaryti ją įpareigojo tuomet galioję įstatymai, ir „Karkasonas“ atsidūrė tarp tų paskutiniųjų bendrovių, kurioms taip pasisekė – mat, pasikeitus įstatymams, statytojas po 10 metų Savivaldybei vandens ir kanalizacijos tinklus turi perduoti neatlygintinai. Jau 2015 m. Savivaldybės įmonė „Kretingos vandenys“ derybose su verslo įmone pasiūlė 100 tūkst. Lt, arba 28,9 tūkst. Eur, „Karkasonas“ norėjo 450 tūkst. Lt, arba 130,3 tūkst. Eur. „Kadangi kainų žirklės – per didelės, derybos baigėsi mūsų pasiūlymu sudaryti panaudos sutartį“, – 2015 m. teigė tuometinis bendrovės „Kretingos vandenys“ direktorius Gediminas Valinevičius, kurio vadovaujama įmonė, tiekdama vartotojams vandenį, naudojosi bendrovei „Karkasonas“ priklausančiais tinklais, o išlaidos tekdavo „Karkasonui“. Šios bendrovės vadovas Audrius Bručkus tada teigė: „Uždirbti nenorime – tiesiog norime atgauti savo investuotus pinigus. Juk prašome perpus pigiau, negu turtas yra vertas.“ Tuometinis rajono Savivaldybės administracijos direktorius Virginijus Domarkas paaiškino, kad Savivaldybės biudžete šiam tikslui pinigų nėra ir kad situaciją gali tekti spręsti teismuose, kad, beje, Savivaldybei ir nutiko. Protokoliniam sprendimui bylą baigti taikos sutartimi praėjusią savaitę įvykusiame rajono Savivaldybės tarybos posėdyje nepritarė 22 Tarybos nariai.
|
|
