Kaimų šventė po plačiašakiu ąžuolu

Savaitgalio vakarą, saulei artėjant prie laidos, Darbėnų seniūnijos Plokščių ir Mončių kaimų gyventojai susirinko į šventę prie seno ąžuolo. Giesmes keitė sveikinimai, padėkos, dovanos, o koncertui baigiantis užsiliepsnojo laužas, visų laukė alus ir šašlykai, o vaikams “lijo” saldainiais.

Giedant Švč. Mergelės Marijos litaniją ir giesmę “Sveika, Marija” giedoriams padėjo ir kiti šventės dalyviai.

Plačiašakiu ąžuolu, giesmėmis, saulės laida, dainuojančiais vaikais buvo užgautos jautriausios kaimo žmogaus sielos stygos.

Mašinos dulkėtu vieškeliu riedėjo ir pasipuošę vietiniai skubėjo ten, kur kaimo giedorių balsai jau virpino erdvę ir širdį. Žmonių prisirinko maždaug pusantro šimto.

“Prezidiume”, po ąžuolu, buvo išrikiuoti svečiai: Kretingos rajono meras Valerijonas Kubilius, Seimo narys Virginijus Domarkas, Kretingos miškų urėdijos urėdas Antanas Baranauskas, Grūšlaukės bendruomenės pirmininkas Antanas Dubinskas ir vietinių žemių “gaspadorius” Viktoras Kalvaitis.

Kaimų šviesuoliams - Almai ir Arvydui Petkams, Editai ir Sauliui Dauginčiams, Kazimierai Zubienei, Leonui Černeckui, Barborai ir Broniui Mockams bei Povilui Viskontui – V.Kubilius įteikė po knygą apie Kretingos rajoną. V.Domarkas sakė atvykęs su įstatyminėmis dovanomis – žiniomis apie įteisintą Tėvo dieną, nemokamus pietus mokiniams ir ikimokyklinukams, didesnes išmokas gausioms šeimoms. Urėdas Antanas Baranauskas išreiškė viltį, kad kitąmet bus išasfaltuotas kelias iki pat Plokščių kaimo. A.Dubinskas vietinių vardu įteikė svečiams po puodelį su šviežiu medumi.

Paskui visi klausėsi koncerto. Pasirodė Petro Puškoriaus vadovaujamas Grūšlaukės moterų ansamblis. Vienai dainai žodžius sukūrė buvęs grūšlaukiškis Antanas Galdikas. Ypač garsiais aplodismentais buvo palydėtos solistės Bernadetos ir vaikų dainos.

Žaliajam Plokščių senoliui apkabinti prireikė septynių paauglių.

Koncertui dar nepasibaigus šventės dalyvių rankomis pradėjo “vaikščioti” alaus sklidini bokalai.

Anot Darbėnų seniūno Edvardo Stalmoko, spėjama, jog ąžuolui gali būti maždaug 600 metų. Žmonės čia rinkdavosi nuo seno, dar pagonybės laikais, kai buvo garbinami ąžuolai, akmenys ir kiti simboliai. Atsiradus krikščionybei, čia vykdavo gegužinės pamaldos. Plokštiškė Irena Knietienė prisiminė, kaip sustodavo netoliese traukinys, ir jo keleiviai eidavę pažiūrėti ąžuolo.

Ąžuolo drevėje yra Marijos skulptūrėlė, kryžius, kuriuos prižiūri vietiniai žmonės. Prieš keliolika metų koplytėlė buvusi išplėšta. Jau Anapilin išėjusi Kazimiera Zubienė ir Zofija Raliugienė nupirkusios naują ikoną.

86 metų Leonas Černeckas iš Plokščių, kuriuose gyvena nuo 1946 metų, teigė, jog šis ąžuolas neva stebuklingas. Gyvenęs čia toks meistras Zabitis. Žmonai mirus, likęs vienui vienas, ir kartą naktį jam apsireiškė Švenčiausioji Mergelė Marija. Iškirsk, išgirdęs, drevę ir įrenk koplytėlę. Prakirtęs pamatė, kad vidus - kiauras. Surinko pinigų iš kaimynų ir nupirko Marijos statulą. Leonui šią istoriją papasakojęs Sirpijonas Šileika, parėjęs gyventi iš Aukštaitijos. Sovietiniais laikais čia buvusi sueigų vieta, Sekminių pirmą dieną ir orkestro muzika, ir Kalnai skambėję.

“Ši žemė kadaise garsėjo giedoriais, per Sekmines iki 20 giedorių susirinkdavome, dabar atėjome gerokai mažiau”,- atkreipė dėmesį giedorius šventei subūrusi Barbora Mockuvienė.

Atkūrus Nepriklausomybę, sueigos tapo retesnės, o ąžuolas primirštas.

Šventės idėja prieš dvejus metus, per Velykas, kilusi Edvardui Stalmokui ir vietiniam Povilui Viskontui, pasak kurio, kaimai yra labai nuošalūs, ir nevyksta jokių kultūrinių renginių. Vietinių pasakojimu, Plokščių kaimas atsirado po melioracijos, anksčiau čia buvusios sodybos priklausė Mončių kaimui. Paskutiniuoju metu kaimas atgijęs, atsikėlė jaunų šeimų, po 6 vaikus turi, vakarais klegesys – didžiausias, pasakojo gyventojai.

Padiskutavę vyrai sumanė, jog tinkamiausia šventei vieta - prie ąžuolo. Su vietiniais pasišnekėjus, paaiškėjo, kad vienu šūviu įmanoma nušauti kelis zuikius - kartu su švente būtų atgaivinta ir sena tradicija.

Šventę seniūnija rengė kartu su Kretingos miškų urėdija, kurios keli darbuotojai su šeimomis čia gyvena. Prisidėjo urėdijos medžiotojų klubas „Lūšis“, parūpinęs vaišių ir jaunam, ir senam.

Pernai vykusi tokia šventė vietiniams buvo didžiausia per metus. Be to, kaimo žmonių atsiliepimai apie ją buvo puikūs, todėl organizatoriai tikisi, kad ji gali tapti tradicine.

Audra VENCKUVIENĖ

• Rašyti komentarą (1)