|
|
|
Kretingos gatvėse – geltonos liemenės
Prasidėjus naujiems mokslo metams, pirmadienį–penktadienį nuo 7.30 iki 8.10 val. ties ugdymo įstaigomis esančiose sankryžose Kretingoje ir vėl budės senjorai – šįkart apie 30 jų stebės, kad mažieji moksleiviai gatves pereitų tvarkingai. Praeiviai juos jau pažįsta Kai kurių savanorių veidai kretingiškiams iš matymo pažįstami: seserys Šaulių sąjungos narės Danutė Mockuvienė ir Janina Turskienė gatvėse budi jau po 10 metų, nemažus savanorystės stažus turi Kretingos trečiojo amžiaus universiteto (TAU) studentės Stasė Grikšienė su Irena Litviniene, antrą kartą policijos pareigūnams talkina Janina Stonkuvienė. „Daug kas iš kretingiškių, eidamas pro šalį, su mumis jau ir sveikinasi, nusišypso, kai kurie palinki malonios dienos“, – sakė penktadienį prie Policijos komisariato išklausyti instruktažo susirinkusios geradarės. Moterys kaip susitarusios tvirtino, jog joms, savo vaikus užauginusioms, anūkų, o kai kurioms jau ir proanūkių sulaukusioms, suprantamas jaunų tėvų rūpestis, kad smalsūs, aplinka besidomintys darželinukai arba pradinukai gatvėse sutelktų dėmesį, nesiblaškytų, saugiai pasiektų ugdymo įstaigas. „Mano anūkai jau dideli, mokosi Vilniuje. Turėdama laisvo laiko, ir aš dalelę jo galiu skirti padėdama tiems, kam reikia“, – atviravo TAU studentė Regina Ubienė. Ketvirtą rugsėjį sankryžoje prie Motiejaus Valančiaus viešosios bibliotekos rytais stoviniuojantis Vidas Dzikavičius šiemet į kompaniją pasikvietė ir savo draugę Genovaitę Reginą Serapinaitę. „Pabandysiu ir aš, bus nauja patirtis“, – šypsojosi ji. Pasak 4-erius ar 5-erius metus savanoriaujančios „Bočių“ organizacijos atstovės Vidos Milštein, moksleiviai daugiausia yra drausmingi, ypač pamatę budinčius savanorius, eidami per perėją, nulipa nuo paspirtuko arba dviračio. „O štai suaugusiųjų ne vieną kartą yra tekę taikiai paprašyti, kad vaikams nerodytų blogo pavyzdžio“, – sakė ji.
Pilietinė pareiga – padėti Penktadienį, išlydėdama 30-ies savanorių būrį į gatves, sėkmės jiems palinkėjo Kretingos policijos komisariato bendruomenės pareigūnė Gitana Macienė. Ji priminė gatvėse nereguliuoti eismo, o tik atkreipti dėmesį, kad, jei reikia, vairuotojai sulėtintų greitį, pėstieji būtų atidesni. Jei grėsmė, patarė skambinti numeriu 112, kad būtų atsiųstas policijos ekipažas. Pareigūnė savanorių taip pat prašė pasikalbėti su savo šeimos nariais, pažįstamais, artimaisiais, auginančiais mokyklinio amžiaus vaikus, kad į mokyklas išsiruoštų šiek tiek anksčiau ir nesudarytų automobilių kamščių prie didžiausios miesto centre sankryžos ties Marijono Daujoto progimnazija. „Per tą savaitę gali būti visokių orų – ir smarkaus vėjo, ir lietaus. Apsirenkite šiltai, saugokite savo sveikatą, kad po savaitės visi galėtume susitikti, pasikalbėti tradiciškai Policijos komisariate susėdus prie arbatos puodelio“, – paprašė ji. Daugiau kaip 30 metų Kretingos policijos komisariate dirbusios Vijoletos Piluckienės nuomone, vis dėl to ne tas arbatos puodelis ir ne smulkios dovanėlės, kuriomis kaskart apdovanojami gatvėse budėję savanoriai, jiems yra svarbiausia. Svarbiausia – bendrystė ir pilietinė pareiga. „Man kraujyje išlikę nepraeiti pro šalį, kai gatvėje matau, kad kam nors bėda ir reikia mano pagalbos“, – atviravo TAU studentė Vijoleta. Išskirtinius ženklus – ryškiai šviečiančias geltonas liemenes – savanoriams išdalijo policijos rėmėja Goda Kačauskaitė, spalį besiruošianti stoti į Lietuvos policijos mokyklą Kaune. Jaunos kretingiškės žodžiais, ir tokie maži darbeliai, kaip šis, kai norisi viską pamatyti savo akimis, yra tarsi įvadinis žingsnis į būsimos pareigūnės ateitį. „Buvau kokių 12-os ar 13-os, kai susidomėjau policijos pareigūno specialybe, Kretingoje lankiau jaunųjų policininkų mokyklėlę“, – papasakojo ji.
|
|
