Žemės ūkio ministras išklausė, kas skauda „mažesniems“

Rimantas Skiparius nuo seniai gvildenamos savo temos nenutolo: aiškinosi apie sąlygas ir paramą kooperacijai.

Lietuvos šeimos ūkininkų sąjungos pirmininkas Arūnas Svitojus, Kretingai atstovaujantys šios sąjungos tarybos nariai Rimantas Skiparius ir Mindaugas Šukys, jų kolegos iš Šilalės bei Prienų rajonų, taip pat Jaunųjų ūkininkų sąjungos pirmininkas Vytautas Buivydas dalyvavo susitikime su žemės ūkio ministru Kęstučiu Navicku.

Ribojimas įsigyjant žemės neveikia

„Atmosfera buvo gera, ministras, su kuriuo susitikome nebe pirmą kartą, – dėmesingas, susidarė įspūdis, kad mus supranta, deklaruoja aiškią poziciją, yra už šeimos ūkius.

„Susitikimas su žemės ūkio ministru nenuvylė, bet kaip bus iš tikrųjų – parodys ateitis“, – sakė ūkininkas Mindaugas Šukys.

Kaip iš tikrųjų, – bus matyti, nes ir ankstesni ministrai daug žadėjo, o labiau pakenkė, negu padėjo“, – „Pajūrio naujienoms“ sakė M. Šukys, bet pridūrė, K. Navickui, taip pat Prezidentui Gitanui Nausėdai, Seimo pirmininkei Viktorijai Čmilytei-Nielsen, įvairiems komitetams ir frakcijoms, Premjerei Ingridai Šimonytei Lietuvos šeimos ūkininkų sąjunga perdavė rezoliuciją, kurioje reikalauja imtis koordinuotų veiksmų dėl gerovės valstybės kaimo vietovių dabarties ir ateities, sudarant naujas socialinio, ekonominio ir aplinkos atsinaujinimo galimybes, kurios būtų dinamiškos ir užtikrintų konkrečius rezultatus tvirtesnėms, labiau sujungtoms, atsparioms ir klestinčioms kaimo vietovėms. Tarp svarbiausių problemų rezoliucijoje nurodytas neveikiantis Žemės ūkio paskirties žemės įsigijimo įstatymas, kai vienam ūkininkui ar su juo susijusiems asmenims draudžiama valdyti daugiau kaip 500 hektarų, o juridiniai asmenys, radę galimybių įstatymą apeiti, įsigyja tūkstančius hektarų. Pasak M. Šukio, šį klausimą ūkininkai jau anksčiau buvo aptarę ir su Aplinkos apsaugos viceministre Monika Juodvalke, ir ji patikinusi, jog problema yra sprendžiama.

Daugiau paramos „mažesniems“ ir dėmesio kooperacijai

Rezoliucijoje taip pat raginama numatyti 60 tūkst. eurų tiesioginių išmokų ribą, neišskaičiuojant darbo užmokesčio. Lietuvoje 20 proc. ūkininkų gauna 80 proc. Europos Sąjungos (ES) skiriamų investicijų, o 3 proc. iš tų ūkininkų pasiima 50 proc. visos finansinės paramos. ES parama, skirta kaimui, per stambius žemvaldžius perinvestuojama į kitus sektorius ar net kitas šalis, o kaimas paliekamas nykti. Šeimos ūkininkai reikalauja, kad daugiau paramos gautų vidutinio dydžio ir mažesni ūkiai, teigia, kad didelės bendrovės privalo dirbti ekonominės konkurencijos sąlygomis.

Tarp reikalavimų – ir užtikrinti paramą specializuotai kooperacijai žemės ir miškų ūkyje, sudaryti patrauklias sąlygas produkcijos realizavimo kooperatyvams ir gamintojų organizacijoms vystyti, sukurti kooperacijos skatinimo ir jos realaus įgyvendinimo įrankius. Lietuvoje kooperatyvų veikloje dalyvauja tik iki 10 proc. ūkininkų, kai ES šalyse – 75–92 proc.

Kooperacijos klausimu susitikime su ministru pasisakė Rimantas Skiparius: svarstė, kaip kuo daugiau ūkininkų paskatinti užsiimti savo užaugintos produkcijos perdirbimu.

„Ministras kaip ir pyktelėjo: kiek sykių, sakė, kvietęs kooperuotis pieno gamyba užsiimančius ūkininkus, bet, deja, neatsiradę nė vieno norinčio“, – sakė Mindaugas.

Jo nuomone, pradėti ir yra sunku, juolab kad pieno pramonei per SAPARD ir kitas europines programas buvo skirtos milijoninės paramos, pieno pramonė šiandieną turi modernią įrangą, pajėgumai dideli, darbo našumas – aukštas. O mažasis verslininkas esą bijo, kad įsispraus vietinėje rinkoje, bet, jei tik pradės „kelti galvą“, tuoj bus „užspaustas“ – galbūt dempinguojant kainas ar panašiai.

„Didiesiems“, anot Mindaugo, konkurentų nereikia, todėl „mažieji“ turėtų ateiti nebent tokie stiprūs, kad sugebėtų išsilaikyti rinkoje.

Pieno įstatymą svarstys rudenį

M. Šukio žodžiais, lietuviški pieno produktai yra geros kokybės, jų pasiūla parduotuvėse – didelė. Nors kainos taip pat didelės, tačiau pirkėjų skaičių ne visada lemia.

„Prieš kelerius metus Lietuvoje buvo pradėta diegti naujovė – kai kurių ir Žemaitijos miestų parduotuvėse buvo įrengti automatizuoti šviežio pieno pilstymo automatai. Nors atšaldyto geros kokybės pieno žmonės į atsineštą tarą galėjo prisipilti pigiau negu pirktų parduotuvėje, netrukus ūkininkai pastebėjo, kad apyvarta mažta, verslas tampa nuostolingas, ekonomiškai neapsimoka, ir aparatus teko išmontuoti“, – sakė M. Šukys.

Apie 40 karvių bandą, ko gero, vienintelis Kretingos krašte dar vis laikantis, grūdus Liepynėje auginantis ūkininkas pasidžiaugė, kad nors dabar mokyklos, vaikų darželiai, kitos maitinimą tiekiančios įstaigos jau skatinamos per viešuosius pirkimus šviežius produktus pirkti iš vietos ūkininkų, kai anksčiau pirkdavo, iš kur pasitaikė.

Šeimos ūkininkai susirūpino, ir kada pagaliau bus svarstomas Pieno įstatymas, kurį ketinta tobulinti, bet jau kuris laikas „padėtas į stalčių“. Taip pat – apie per didelius europinius gamtosaugos reikalavimus smulkiesiems ūkiams. Paaiškėjo, kad Pieno įstatymas, su kurio naujai redakcijai, beje, ūkininkai nepritariantys, bus svarstomas Seimo rudens sesijoje, o apie gamtosaugos reikalavimus ministras neatsakė – kad toks klausimas bus, nebuvo įspėtas, ir į susitikimą atvyko nepasidomėjęs.

• Rašyti komentarą (5)