Pajūrio naujienos
Help
2024 Gegužė
Pi 6132027
An 7142128
Tr18152229
Ke29162330
Pe310172431
Še4111825
Se5121926
Apklausa

Ar pritariate, kad centrinis Kretingos miesto stadionas būtų pavadintas Šaulių stadionu?

Taip
Ne
Neturiu nuomonės
Komentarų topas
Konferencijos „Ugdymo kaitos iššūkiai“ organizatoriai, dalyviai ir svečiai Kretingos rajono viešojoje Motiejaus Valančiaus bibliotekoje

Kretingos rajono ugdymo įstaigų vadovai, jų pavaduotojai tradicinėje rudens konferencijoje Rugsėjo 1-osios išvakarėse aptarė ugdymo kaitos iššūkius: kas laukia ugdymo įstaigų bendruomenių, kokie pokyčiai neatsiejami nuo šiuolaikiško ugdymo įstaigos kūrimo ir ar pedagogų, tėvų, mokinių bendruomenė yra jiems pasirengusi.

Konferencijos, kurią įprastai rengia rajono Švietimo skyrius, dalyviai sulaukė rajono mero Antano Kalniaus, katalikų parapijos klebono Sauliaus Bytauto sveikinimo žodžių, savo buvimu konferenciją pagerbė rajono vicemerė Vilija Venckutė-Palaitienė, kuo nuoširdžiausius sveikinimo žodžius perdavė kraštietis Seimo narys Antanas Vinkus. Smagiai darbui nuteikė Kretingos rajono kultūros centro vaikų ir jaunimo teatro „Atžalynas“ aktoriai, konferenciją moderavo Švietimo skyriaus vedėjos pavaduotoja Daiva Tranizienė.

Investicijos į švietimą – Savivaldybės prioritetas

Kretingos rajono mero pavaduotoja Vaida Jakumienė, aptarusi rajono Savivaldybės investicijas į švietimą, teigė, kad šiai prioritetinei sričiai – Švietimo programai skiriama 28,3 mln. Eur, iš kurių per 10 mln. Eur sudaro Savivaldybės biudžeto lėšos.

Iš jų 19-ai rajono biudžetinių įstaigų išlaikyti iš skiriama 9,088 mln. Eur, kitoms priemonėms – 923 tūkst. Eur, iš kurių 330 tūkst. Eur keliauja ugdymo įstaigų einamajam remontui ir įrangai įsigyti, 150 tūkst. Eur išleista dviem mokykliniams autobusams – jie šiais mokslo metais atitenka Simono Daukanto progimnazijai ir Vydmantų gimnazijai, nuo 20222 m. mokykloms skiriama 50 tūkst. informacinių technologijų priemonėms atnaujinti, 121 tūkst. Eur – jaunimo politikai ir prevencijai. „Nepanaudoti lieka pinigai – 10 tūkst. Eur, skirti kompensacijoms privačius darželius lankančių vaikų tėvams“, – pastebėjo. V. Jakumienė, akcentavusi naujoves – nuo 2023 m. 40 tūkst. Eur skirta gabiems mokiniams ir jų mokytojams skatinti, 50 tūkst. Eur – pedagogų kelionės išlaidoms į darbą ir perkvalifikavimui apmokėti. „Gali būti, kad pastarųjų lėšų nepakaks, tad teks sprendimus priimti metų eigoje“, – sakė vicemerė.

Pagal Savivaldybės Strateginės plėtros ir investicijų programą švietimo įstaigų ugdomajai aplinkai gerinti skirta per 1 mln. Eur ir dar paimta 593 tūkst. Eur paskola. Marijono Daujoto progimnazijos liftui įrengti skirta 400 tūkst. Eur, Simono Daukanto progimnazijos sporto salei – 217,3 tūkst. Eur Savivaldybės biudžeto lėšų. „Bendromis Savivaldybės biudžeto ir Sporto rėmimo programos lėšomis, investavus 860 tūkst. Eur, baigta sporto aikštyno renovacija Kretingos miesto centre, prie Pranciškonų gimnazijos, ir tikrai matyti, kad ši investicija pasiteisino – jame nuolat gausu vaikų, jaunimo“, – pasidžiaugė V. Jakumienė, išvardinusi ir kitus neatidėliotinus darbus, investicijas, kurios pagerins Vydmantų gimnazijos, mokyklos-darželio „Žibutė“ ir kitų įstaigų infrastruktūrą, ugdymo aplinką.

Vicemerė įvardino ir didžiausius iššūkius, su kuriais susiduria rajono Savivaldybė. Svarbiausi jų – tai finansų trūkumas ir darbų pirkimas, jų atlikimo kokybė. „Jeigu norėtume visko iškart, tai reikėtų pustrečio karto daugiau lėšų, negu turime dabar“, – konstatavo V. Jakumienė.

Pokyčiai pareikalaus nestandartinio mąstymo

Atnaujinto ugdymo turinio, įtraukties principo įgyvendinimo aktualijas, teisingumo švietime iššūkius ir galimybes aptarė konferencijos viešnios: Nacionalinės švietimo agentūros (NŠA) direktoriaus pavaduotoja dr. Asta Ranonytė, specialistės Ana Pavilovič Jančis ir Lina Kantautienė. Dr. A. Ranonytė pagyrė mūsų Savivaldybę ir Švietimo skyrių: „Iš kitų savivaldybių išsiskiriate planavimu, esate stiprūs šioje srityje.“

Viešnia akcentavo atnaujintas ugdymo turinio programas – šis pokytis iš pedagogų pareikalaus ir nestandartinio mąstymo, ir naujų kompetencijų, ir priemonių. „Žinoma, yra nerimo, bet jis gal verčia ieškoti nestandartinių sprendimų? – dr. A. Ranonytė pasvarstė, kad sprendimų nebuvimas veda į katastrofizaciją. – Matyti, kad ir visuomenė jau bręsta pokyčiams – aišku, kad svarbūs ne tik abiturientų mokymosi rezultatai, bet ir mokslo pamatai, tai yra ikimokyklinis ugdymas.“

Anot jos, kartu su atnaujintomis ugdymo turinio programomis į mokyklas ateina ir laisvė – galimybė rinktis. „Daug metų mokytojai dirbo tarsi su apynasriu. Dabar atnaujintos ugdymo programos, kurios kad ir pareikalaus daugiau laiko, leis atliepti į vis skirtingesnių mokinių poreikius, atsiverti jiems“, – kalbėjo viešnia, pripažinusi, kad atnaujintas ugdymo turinys yra sudėtinga kalbėti tema. NŠA specialistė A. Pavilovič Jančis, kalbėdama apie įtrauktį, akcentavo pagalbą mokytojams – agentūros parengtas rekomendacijas ir galimybę mokytis, nurodydama informacijos šaltinius, ir ugdymo įstaigų vadovus paprašė šią žinutę perduoti mokytojams.

L. Kantautienė apžvelgė, kaip ugdymo įstaigose praktiškai veikia teisingumo principai ir kaip jų kontekste gyvena vadovai, mokytojai, mokiniai. Ji įvardino, kad Kretingos rajono savivaldybė socialinis, ekonominis ir kultūrinis lygis yra palankus ugdymo įstaigoms siekti gerų rezultatų, tačiau vidutinis darbo užmokestis yra dar pakankamai mažas, kas gali turėti įtakos teisingumo principų įgyvendinimui švietimo sistemoje. „Tačiau nereikia prisirišti prie skaičių – statistiką reikėtų vertinti kompleksiškai“, – sakė NŠA specialistė, pastebėjusi, kad šiais metais brandos egzaminus mūsų savivaldybės mokiniai išlaikė geriau negu rodo bendras šalies vidurkis. „Tai reiškia, kad jūsų priimami sprendimai yra tinkami“, – L. Kantautienė atkreipė dėmesį, kad mūsų rajone daugiau negu kitose savivaldybėse mokinių sulaukia švietimo pagalbos, o ketvirtadalis mokyklų pritaikytos vaikams su specialiaisiais poreikiais, kai 2018 m. šis rodiklis siekė tik 6 proc. O įvardindama galimybes ji paminėjo „Lietuvos tūkstantmečio mokyklų“ programą, numatytas Savivaldybės lėšas gabiems mokiniams skatinti, specialiųjų poreikių vaikų dalyvavimą įvairiose veiklose, sprendimus dėl matematikos egzaminų gerinimo rezultatų, veiklos ir pasiekimų stebėseną, duomenų analizę.

Kokios galimybės padėti

Galimybes ir pagalbą įgyvendinant iššūkius apžvelgė Kretingos rajono švietimo centro direktorė Loreta Jurgutienė, kuri neabejojo, kad bet kokie iššūkiai atveria galimybių lauką naujiems atradimams ir kaitai. „Iššūkiai diktuoja ir prioritetus, kuriuos sudarydami atsižvelgėme į pedagogų kvalifikacijos tobulinimo poreikius“, – L. Jurgutienė patikino, kad tobulinti kvalifikaciją gali visi pedagogai ir kad, atsižvelgus į švietimo įstaigų bendruomenių lūkesčius, šiais mokslo metais Švietimo centras pasirengęs vykdyti 19-a kvalifikacijos tobulinimo programų, parengtos 7 programos tikslinėms grupėms, 4 programos – dėl pradėtos „Lietuvos tūkstantmečio mokyklų“ programos. Vykdant programas tikslinėms grupėms bus tęsiama švietimo įstaigų direktorių ir jų pavaduotojų kvalifikacijos tobulinimo programa „Lyderystė mokymuisi“, planuojamas išorės vertintojų seminaras direktorių pavaduotojams, numatoma programa mokytojų padėjėjams ir t. t.

„Pagal mūsų centro rengiamas apklausas, mokytojai pageidauja praktinių užsiėmimų, kolegialių pamokų stebėjimų, todėl ypač didelį dėmesį sutelksime metodinių grupių darbui“, – L. Jurgutienė akcentavo ir trečius metus besitęsiantį mentorystės projektą „Mokytojas –mokytojui“, pagal kurį gauti pagalbą galimybė sudaryta ir pradedantiesiems, ir kvalifikaciją ketinantiems kelti mokytojams.

L. Jurgutienė išvardino ir kitas pagalbą mokytojams, įstaigų vadovams, jų pavaduotojams, kitiems darbuotojams teikiančias priemones, tarp kurių – edukacinis bankas, teikiantis galimybę mokytojams dalintis metodinėmis priemonėmis, tarp jų ir skaitmeninėmis, bus rengiamos metodinės dienos, kūrybinės dirbtuvės, praktinės veiklos, kad būtų galima tobulinti renginių kokybę – parengta nauja anketa apie kvalifikacijos tobulinimo renginius, parengtas virtualus rajono ugdymo įstaigų žemėlapis, kuriame mokyklos gali pateikti informaciją apie savo patirtis. Švietimo centro direktorė kalbėjo ir apie Pedagoginės psichologinės pagalbos skyriaus pasirengimą teikti pagalbą, kurios poreikis vis didėja, svarbu – tėvų, mokytojų konsultavimas, veikla įtraukties principams įgyvendinti ir pan., pristatė Švietimo centro naujoves, pradedant karjeros specialistais ir baigiant priemonėmis matematikos pasiekimams gerinti rajone.

„Kalbant apie pagalbą švietimui, būtini susitarimai, diskusijos, todėl reikia kurti pozityvius ryšius, siekiant teisingo švietimo kiekvienam“, – glaudaus bendradarbiavimo linkėjo L. Jurgutienė.

Pokyčiai – mokymo kokybei gerinti

Apibendrinusi konferencijos darbą ir linkėdama nestandartinio mąstymo, Kretingos rajono Švietimo skyriaus vedėja Asta Burbienė neabejojo: „Pokyčiai reikalingi tam, kad pagerintų mokymo ir mokymosi kokybę. Mūsų paskirtis – laiduoti socialinį teisingumą, paslaugų prieinamumą, gerinti infrastruktūrą, priimti tam tikrus kultūrinius bei ekonominius iššūkius ir visiems kartu žiūrėti į ateitį.“

Ji apžvelgė, kas nuveikta švietimo srityje rajono mastu, kokių priemonių buvo imtasi mokyklų infrastruktūrai, materialinei bazei pagerinti, kaip sekasi telkti pagalbos mokiniui specialistus, kokių priemonių reikėtų imtis mokytojų trūkumo problemoms spręsti. „Jau esama pirmųjų signalų, kad ateityje mokytojų galime pritrūkti, tam turėtume pasirengti iš anksto“, – sakė švietimo skyriaus vedėja.

Šiemet naujuosius mokslo metus 19-oje Kretingos rajono ugdymo įstaigų ir 7 skyriuose pasitiks 6 tūkst. 156 mokiniai: 1 tūkst. 274 ikimokyklinukų, 424 priešmokyklinukai ir 4 tūkst. 458 bendrojo ugdymo mokiniai, tarp jų 399 pirmokai ir 289 dvyliktokai. Vaikus rajono mokyklose mokys 511 mokytojų.

---

FAKTAI

1. Mūsų rajone pedagogų amžiaus vidurkis yra 52 metai.

2. Rajono mokytojų darbo krūvio vidurkis yra 0,85 etato, visu darbo krūviu dirba tik 56,25 proc. mokytojų – mažose mokyklose mokytojams nesudaromas visas darbo krūvis.

3. Didėja pagalbos mokytojui specialistų poreikis – vienam etatui tenka 114,93 vaiko.

4. Rajone yra 49 vaikai su autizmo spektro sutrikimu ir įvairiapuse sutrikusia raida.

5. Kretingos mieste dar trūksta vietų darželiuose – į juos nepatenka 25 vaikai.


Visos teisės saugomos. © 2006-2017 UAB 'Pajūrio naujienos'. Atsakomybės apribojimas. pingvinas