|
|
|
Seniūnijų sporto varžybų nugalėtojai – kretingiškiai
Aštuntosiose Kretingos rajono seniūnijų sporto žaidynėse mero prizams laimėti nugalėjo Kretingos miesto seniūnija, bendroje įskaitoje surinkusi 74 taškus. Antros ir trečios vietų laimėtojai – Imbarės bei Kūlupėnų seniūnijos, žaidynėse pelniusios po 68 taškus. Žaidynės pirmą kartą vyko mūsų mieste – kasmet jos rengiamos vis kitoje seniūnijoje. Geriausiai sporto varžybose pasirodžiusios komandos dalyvaus respublikinėse seniūnijų sporto žaidynėse.
Seniūnijų sportininkai susirungė paplūdimio tinklinio, futbolo, krepšinio, svarsčio rovimo, smiginio, šeimų estafetės, šaškių, šaudymo rungtyse ir galiūnų bei virvės traukimo konkursuose. Pasak seniūnijų sporto organizatorių, populiariausios sporto šakos – krepšinis ir futbolas. „Rajono gyventojai yra aktyvūs sportininkai. Įvairių sporto šakų varžybos vyksta be pertraukų. Seniūnijų renginius finansuoja seniūnijos. Rajono aikštynams Savivaldybė skyrė 183 tūkstančius litų, sporto klubams – 240 tūkstančių litų“, - sakė Sporto skyriaus vedėjas Nikolajus Gnedojus. Seniūnijų sporto organizatoriai teigė, kad pagrindinė problema kaimuose ir miesteliuose – prasta sportinė bazė. „Pilnas stadionas žmonių iš seniūnijų rodo, kad rajono gyventojai – aktyvūs sporte. Tačiau mūsų rajone, kaip ir visoje Lietuvoje, yra problemų dėl aikščių, salių. Norėtųsi visiems suteikti sąlygas užsiimti mėgstamomis sporto šakomis. Galbūt kitais metais gausime lėšų sporto komplekso projektui rengti“, - kalbėjo rajono meras Valerijonas Kubilius. Pasak Salantų miesto seniūnijos sporto organizatoriaus Romualdo Lekniaus, pasenusi sportinė įranga, aikštynai mažina žmonių aktyvumą. „Daug kas rajone - lyg iš akmens amžiaus. To, kas gražu ir nauja, žmonės nelaužo. Atvirkščiai, nauji aikštynai, salės padidintų gyventojų aktyvumą. Savivaldybė visų pirma turėtų atkreipti dėmesį į aikšteles kiemuose, kad jaunimas sportuoti pradėtų nuo pat mažens“, - įsitikinęs R.Leknius. Kūlupėnų seniūnijos sporto organizatorius Darius Mierauskas sakė, kad žmonių noras sportuoti - didelis, tačiau kaimuose aktyvistų laukia apgriuvusios aikštelės ir neremontuotos salės. „Gaunamų lėšų užtenka varžyboms: pinigų skiria Savivaldybė, seniūnas, randame rėmėjų. Vis dėlto sportinė bazė – apverktina“, - kalbėjo D.Mierauskas. Kretingos miesto seniūnijos sporto organizatorius Raimondas Puškorius buvo nusiteikęs optimistiškai. Pasak jo, norint sportuoti, galima išnaudoti ir esamas sąlygas. Tačiau, norint kelti kokios nors sporto šakos lygį, tenka prašinėti pinigų iš rėmėjų, Savivaldybės. Kretingoje jaunuoliai sportuoja noriai. Tačiau iš mažesnių kaimų jaunimas išvažinėja, o suaugusieji dažnai neturi laiko. Anot sporto organizatorių, jei nebus gerinamos sąlygos sportuoti, nebebus kam pakeisti sporto veteranus. R.Lekniaus nuomone, keisti reiktų ir pačią seniūnijų sportinių varžybų tvarką. Turėtų būti įsteigtas bendras prizinis fondas, sportininkai apdovanojami ne tik medaliais ir taurėmis.
|
|
