|
|
|
Kretingiškis moksleivis Lietuvai atstovavo Indonezijoje
Vos prieš kelias dienas 17-metis Pranciškonų gimnazijos būsimasis abiturientas respublikinės geografijos olimpiados aukso medalio laimėtojas Tomas Valiūnas sugrįžo iš Indonezijos, kur Javos saloje, Bandungo mieste su 3 mln. gyventojų, įvyko tarptautinė geografijos olimpiada. Kretingiškį olimpiadoms rengė Pranciškonų gimnazijos pedagogas Vilius Adomaitis. Savo šaliai T. Valiūnas atstovavo kartu su dar trimis moksleiviais iš kitų garsių Lietuvos mokyklų. Varžytis tarp 177 jaunųjų geografijos asų iš 50 pasaulio šalių dar vyko geriausiai respublikinėje geografijos olimpiadoje savo žinias pademonstravę: Rokas Bagdonas iš Kauno jėzuitų gimnazijos, Ugnius Žagarys iš Kauno technologijos universiteto gimnazijos ir Pijus Mačiulis iš Vilniaus licėjaus. Mokinius lydėjo geografijos mokytoja Angelė Pakamorė iš Gargždų ir Lietuvos geografijos mokytojų asociacijos prezidentas, keliautojas, knygų ir vadovėlių autorius Rytas Šalna. Sėkmė, deja, nuo kretingiškio Indonezijoje nusisuko, tačiau kiti trys lietuvaičiai parvežė vieną sidabro ir du bronzos medalius. „Tačiau nusivylimo aš nejaučiu, ligi apdovanojimo trūko ne tiek ir daug – buvo išdalinta 90 medalių, o aš likau 95-tas. Visi laimėti juk negali. Dėl 5–6 valandų laiko skirtumo tarp Lietuvos ir Indonezijos mano organizmas patyrė šoką, per pirmąsias užduotis man buvo sunku adaptuotis“, – atviravo T. Valiūnas.
Savaitę trukusios tarptautinės olimpiados užduotys buvo trejopo pobūdžio: pirmąją dieną vyravo analitinės užduotys, kuriose buvo analizuojamos aktualios dabarties – ekologijos, klimato kaitos, migracijos temos; kitą dieną teko atlikti lauko užduotis – stebėti ir tyrinėti aplinką, braižyti žemėlapius, o paskutiniąją dieną teko spręsti multimedijos užduotis klausimų-atsakymų forma. Prieš išvykstant į Indoneziją, pasakojo T. Valiūnas, buvo surengta pasirengimo stovykla Vilniuje, dar vyko Baltijos šalių olimpiada Tartu mieste Estijoje ir Valkoje Latvijoje. Jo vertinimu, tarptautinėje olimpiadoje užduotys pagal sudėtingumą buvo panašios, kaip pastarojoje. Didžiausiu savo pasiekimu kretingiškis laiko tai, kad įgijo tarptautinio darbo ir bendravimo patyrimo, įgijo naujų draugų, pirmąsyk išvyko į tolimą kelionę – pabuvojo Pietų pusrutulyje, Pietryčių Azijoje, kur visiškai kitokia gamta, egzotiška kultūra.
Paklaustas apie didžiausią patirtą įspūdį, T. Valiūnas neslėpė – jų esą tiek daug, kad šie dar turi mintyse susigulėti. „Pirmiausia stebino egzotiškos gamtos grožis: aplankėme Balio salą, pabuvojome Džokjakartoje. Sutapo taip, kad olimpiada vyko tomis dienomis, kai rugpjūčio 17-ąją Indonezija šventė savo nepriklausomybės dieną: miestuose kabėjo šios šalies vėliavos, kartu su kitų tautų atstovais paplūdimyje žaidėme įvairius judriuosius žaidimus. Per olimpiadą galėjome reprezentuoti savąją šalį ir tuo pačiu susipažinti ir su kitų kraštų kultūra – vyko kultūros naktys su tautiniais šokias ir dainomis. Šiemet buvo paskelbta bendra olimpiados kultūrinė tema „Kūrybiška kultūra – miesto bendruomenei“, šurmuliavo šalių ir tautų mugė: kiekviena šalis vežėsi savo vėliavas, plakatus, suvenyrų, keitėmės dovanomis“, – išsyk „Pajūrio naujienoms“ pakalbinus po kelionės T. Valiūnui ryškėjo pirmieji įspūdžiai. Kuo vaikiną patraukė geografija, nuplukdžiusi į tolimus gilius žinių vandenis, ir ar jis su ja sieja savo ateitį, T. Valiūnas neslėpė, kad studijuoti konkrečiai geografijos jis neketina, mąsto apie politikos mokslus, tarptautinių santykių studijas. „Geografija – labai platus mokslas, jos mokydamasis gali aprėpti visą pasaulį. Geografija yra gana plati sąvoka: gamtinę geografiją aš ne itin mėgstu, labiau – visuomeninę socialinę ir ekonominę jos kryptį. Tai nėra formulių mokslas, teoremų kalti nereikia, geografija teikia sampratą apie visą pasaulį, jo esminius dalykus. Žinant logišką procesų seką, pats bandai analizuoti“, – kalbėjo jaunasis geografijos žinovas.
|
|
