|
|
|
Kretingos rajono savivaldybės tarybos narė, opozicijos lyderė
Kretingos rajone šiuo metu vyksta rinkimai. Sakysite, kokie ir kad aš klystu, – juk rinkimai įvyko ne per seniausiai, o kiti rengiami po metų. Iš tiesų labai tyliai vyksta rinkimai į rajono seniūnijų seniūnaičius. Kas tie seniūnaičiai, ką jie veikia ir kodėl jie yra renkami? Pagal Vietos savivaldos įstatymą, seniūnaitis – gyvenamosios vietovės ar jos dalies bendruomenės išrinktas atstovas, turintis šio įstatymo nustatytas teises ir pareigas. Paprastais žodžiais tariant, tai – pirmasis tarpininkas tarp vietos gyventojų ir seniūnijos, Savivaldybės, o dažnai – ir pirmasis pagalbininkas iškilusioms vietos problemoms spręsti. Seniūnaitis turi įstatyme nustatytas teises ir pareigas, dalyvauja sprendžiant įvairius klausimus, susijusius su jo seniūnija, kaip, pavyzdžiui, Savivaldybės tarybos skiriamų lėšų seniūnijai panaudojimo, remontuojamų seniūnijoje kelių ir gatvių eilės nustatymo, tam tikrų socialinių pašalpų skyrimo ir dar daugelyje kitų, kurie sprendžiami jo gyvenamojoje seniūnijoje. Dažnai valdžios priimtus sprendimus vertiname skeptiškai, todėl seniūnaičio instituciją galėtume vertinti kaip galimybę prisidėti priimant sprendimus, teikiant pasiūlymus, diskutuoti ir rasti geriausius sprendimus.
Ar seniūnaitis gauna atlygį? Šiuo metu ne, tačiau rajono Taryba yra patvirtinusi tvarkos aprašą dėl 120 Eur metinės kompensacijos skyrimo. Šiuos pinigus galima panaudoti su seniūnaičio veikla susijusioms išlaidoms apmokėti, tarkim, už telefoną, kurą, kanceliarines prekes. Jau ne kartą buvo pasigirdę svarstymų iš aukštesnės valdžios, kad reikėtų keisti seniūnaičių statusą, net galbūt numatyti atlygį už darbą. Kas galėtų atsakyti, kad kadencijos eigoje nenutiks taip, kaip nutiko ir su tarybos narių atlygiu? Juk tarybos nariams pradėjus kadenciją apie nustatytą fiksuotą atlyginimą nebuvo nė minčių, tačiau tai buvo padaryta staiga, nė neįvertinus atskirų savivaldybių galimybių mokėti įstatymu nustatytą atlygį. Į seniūnaitijas pagal tam tikrus principus – teritorijos, didesnių gyvenviečių, gyventojų skaičių toje teritorijoje ir pan. – yra suskirstyta kiekviena seniūnija. Mažiausiai – 3 – seniūnaičių renkama Vydmantų seniūnijoje, daugiausia – 16 – Kretingos miesto seniūnijoje, kitose seniūnijose – įvairiai: po 4 seniūnaičius turi Kartenos ir Kūlupėnų, Salantų miesto seniūnijos, 6 seniūnaičiai renkami Imbarės seniūnijoje, 7 – Žalgirio seniūnijoje, po 11 – Kretingos ir Darbėnų seniūnijose. Pasiūlyti kandidatus į seniūnaičius pagal mero potvarkiuose nustatytas datas liko tikrai labai nedaug laiko: Žalgirio seniūnijoje – iki rugpjūčio 28 d., Kretingos miesto ir Darbėnų seniūnijose iki rugpjūčio 29 d., Kretingos, Kūlupėnų, Imbarės, Kartenos seniūnijose – iki rugsėjo 1 d., Vydmantų ir Salantų miesto seniūnijose – iki rugsėjo 7 d. Pasiūlytų kandidatų rinkimų būdas ir laikas yra nurodyti skelbimuose, kurie skelbiami Savivaldybės interneto svetainėje. Pagal įstatymą seniūnaičiai turi būti išrinkti per 6 mėn. nuo naujos kadencijos tarybos pirmojo posėdžio dienos – nauja taryba į pirmąjį posėdį susirinko balandžio mėn. Sunku vertinti, ar tikrai šis – dabar pasirinktas – laikas seniūnaičių kandidatūroms teikti ir dalyvauti seniūnaičių rinkimuose yra pats tinkamiausias. Juk daugeliui mūsų vasaros pabaiga yra ne tik pats darbymetis soduose, laukuose, daržuose, bet ir naujų rūpesčių, kaip pasirengti Rugsėjo 1-ajai, metas. Tačiau kad ir kokios abejonės beaplankytų, skatinčiau visus būti aktyviems ir dalyvauti vykstančioje demokratijos šventėje.
Violeta TURAUSKAITĖ
Kretingos rajono savivaldybės tarybos narė, opozicijos lyderė
|
|
