Kretingos ligoninei reikia politikų sprendimų ir visuomenės paramos

Rajono Tarybos Sveikatos apsaugos ir socialinių reikalų komiteto pirmininkė Jolanta Girdvainė (pirma iš dešinės) kartu su komiteto nariais, kitais posėdžio dalyviais ne tik sužinojo, kokiais rūpesčiais sveikatos apsaugos reformos kontekste gyvena Kretingos ligoninė, bet ir pasiūlė, kuo Savivaldybė gali padėti, kad ligoninė išliktų.

Šią savaitę Kretingos rajono savivaldybės tarybos Sveikatos apsaugos ir socialinių reikalų komitetas surengė išvažiuojamąjį posėdį, kuris įvyko Kretingos ligoninėje, susitikus su šios gydymo įstaigos vyriausiuoju gydytoju Romaldu Sakalausku, jo pavaduotoju Aleksandru Šalavėjumi, Vidaus medicininio audito grupės vadove Ilona Volskiene. „Mūsų tikslas – pabuvoti vietoje ir įstaigos darbą, problemas pažinti iš arčiau, kartu aptarti tas grėsmes, dėl kurių galime netekti pagrindinės rajone gydymo įstaigos“, – teigė komiteto pirmininkė Tarybos narė Jolanta Girdvainė.

Ji komiteto narių vardu teiravosi, kaip šiandien gyvena Kretingos ligoninė ir ką rajono Savivaldybė gali padaryti, kad ši gydymo įstaiga būtų konkurencinga, atlaikytų sveikatos apsaugos reformos iššūkius ir apskritai – toliau tarnautų Kretingos rajono žmonių gerovei.

„Iki šiol viską darėme, kad ligoninė dirbtų, kad pacientams būtų geriau negu iki šiol. Įsigijome modernios įrangos – kompiuterinį tomografą, mamografą, chirurginį lazerį, telkiamės, kad galėtume suteikti kuo daugiau paslaugų. Tačiau gaunami Sveikatos apsaugos ministerijos raštai, ministro įsakymai neramina – jie leidžia suprasti, kad rajonų ligoninės turėtų apskritai išnykti, nelikus akmens ant akmens“, – vyriausiasis Kretingos ligoninės gydytojas R. Sakalauskas neslėpė, kad per 2 metus pavyko nuveikti daug darbų, išspręsti daug problemų, o ligoninės kolektyvas žiūri viena kryptimi, ką pradeda vertinti ir kiti. „Maloniai nuteikia atsirandanti simpatija mūsų įstaigai – pacientų sulaukiame ne tik iš Kretingos rajono, bet ir Mažeikių, Tauragės, Plungės, Klaipėdos rajonų. Atvyksta dirbti naujų žmonių, vadinasi, atsiranda naujas požiūris į pacientą, mus susiranda norintys čia dirbti gydytojai, slaugytojai“, – stipriąsias įstaigos puses įvardino ligoninės vadovas.

Ilona Volskienė apibendrino tas grėsmes, kurios ištiktų, paraidžiui įvykdžius reformatorių užmačias.

Kad gydymo įstaiga pritrauktų pacientą, yra būtinas vadinamasis paslaugų paketas, kuris „neveiktų“ be modernios įrangos – vien konsultuojančio gydytojo nebeužtenka. „Sistema veikia kuo puikiausiai – paciento nebereikia siųsti į kitas gydymo įstaigas, taupomas laikas, kiti resursai, o gydytojai, čia ir dabar gavę tyrimų atsakymus, turi visas galimybes priimti greitus sprendimus dėl tolimesnės gydymo eigos. Tačiau mūsų valstybė tam sako „ne“, – savo pastebėjimus išsakė R. Sakalauskas, akcentuodamas ir įstaigos ekonominio valdymo svarbą, ir politikų, ir visuomenės požiūrį, paramą, kad sveikatos apsaugos reforma nesužlugdytų rajono ligoninės ir įdėtų pastangų.

Jeigu sveikatos apsaugos reforma buldozeriu pereitų per Kretingos ligoninę, dalies paslaugų joje iš viso neliktų, ligoninėje būtų teikiamos tik visos I lygio paslaugos, II lygiu pagal ministerijos sudarytą sąrašą konsultuotų 16-a specialistų, stacionarios paslaugos būtų „verčiamos“ į ambulatorines, ligoninė netektų tokių gydytojų konsultantų, kaip gastroenterologo, dermatovenerologo, proktologo, urologo, pulmonologo ir panašiai – šias paslaugas būtų galima teikti tik regiono komisijai, kurias dar nežinia, kas ir kaip sudarys, nusprendus. Ligoninėje nebebūtų teikiamos intensyvios terapijos, arba reanimacijos ,paslaugos, – išliktų tik intensyvioji priežiūra, nebeatliekamos chirurginės operacijos, ištiktų traumatologijos griūtis ir t. t. „Dėl traumatologijos išvis būtų katastrofa, nes matome didžiulį šių paslaugų poreikį“, – pastebėjo galimas grėsmes apžvelgusi ilgametė buvusi Kretingos ligoninės vadovė I. Volskienė. Tačiau Kretingos ligoninei būtų priskirta priėmimo-skubios pagalbos funkcija ir paliekamos atlikti pačios pigiausios elementariausios operacijos. „Jeigu tulžies pūslės šalinimo operacija laparoskopu, kurį mūsų ligoninė turi, kainuoja 1,8 tūkst. eurų ir jų mes per metus padarome apie 120, uždirbdami 250 tūkst. Eur, tai po reformos mums beliktų pjauti pūlinius, kas už vieną operaciją įvertinta 1,1 tūkst. eurų pigiau, – niuansus dėstė R. Sakalauskas ir I. Volskienė. – Liks dar suleisti vaistus ir perpilti kraują – toks atrodytų dienos stacionaras, kol galų gale Kretingos ligoninė virstų slaugos ligonine.“

Kretingos ligoninės vyriausiasis gydytojas Romaldas Sakalauskas pripažino, kad sveikatos apsaugos reformos yra neišvengiamos – jos prasidėjo dar Hipokrato laikais, tačiau valstybė turi leisti dirbti toms gydymo įstaigoms, kurios nori ir gali dirbti.

R. Sakalauskas rajono Tarybos Sveikatos apsaugos ir socialinių reikalų komiteto narius kvietė labai atsargiai vertinti ir ministerijos žadamus pinigus, kurie neva atitektų po reformos – milijonas antras nepakeistų dabar turimo ir uždirbamo Kretingos ligoninės 7 mln. Eur biudžeto.

„Matau vieną kelią – vietos politikų parama, visuomenės nuomonės formavimas visais įmanomais kanalais, kreipimasis į šalies Savivaldybių asociaciją, aiški pozicija, kokia turi būti ligoninė, kokias paslaugas ji turėtų teikti, kokiomis priemonėmis galima atremti privačių medicinos centrų daromą įtaką sveikatos apsaugos politikai“, – telktis būsimiems sprendimams kvietė R. Sakalauskas.

Komiteto pirmininkės J. Girdvainės, posėdyje dalyvavusių narių Juozo Mažeikos, Violetos Turauskaitės, Justės Stonkutės, Vitalijos Valančiutės, Sauliaus Šopagos, taip pat rajono mero Antano Kalniaus ir kitų pastebėjimu, komitetas galėtų imtis iniciatyvos rezoliucijai parengti, aptarti ją su kitais rajono Tarybos nariais ir ieškoti būdų ne tik ją pagarsinti, bet ir kelių, kaip būtų galima siekti bendro tikslo – išsaugoti modernėjančią ir vis daugiau paslaugų gebančią teikti Kretingos ligoninę.

• Rašyti komentarą (6)